Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiančio investicinio banko „Evli“ analitikai nusiteikę optimistiškai – jų teigimu, prasidėjęs rinkų atsigavimas dar kurį laiką tęsis. Vis dėlto prieš visišką rinkų ir ekonomikos atsigavimą dar prognozuojamas pakartotinis atkritimas. Jo laukiama antroje metų pusėje.
Rezultatai geresni nei tikėjosi analitikai
„Nesakome, kad viskas yra gerai ir dabar tereikia laukti pastovaus ekonomikos augimo, bet pozityvių ženklų tikrai yra“, – spaudos konferencijoje, surengtoje per tradiciniais tapusius „Evli“ investavimo priešpiečius, teigė iš Suomijos atvykęs „Evli“ turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas Kimas Pessala.
„Manome, kad akcijų rinkos jau pasiekė pirmąjį dugną, o teigiama tendencija, prasidėjusi kovą, turi daugiau jėgos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sakė K. Pessala.
Pasak „Evli“ analitikų, besitęsiančio rinkų kilimo leidžia tikėtis atsigaunanti Kinija, sparčiai didinanti investicijas į infrastruktūrą. Taip pat stabilizuojasi ekonomikai didelės įtakos turinti Jungtinių Amerikos Valstijų namų rinka. „Nekilnojamojo turto rinkos – svarbiausios bankų sektoriui – rodikliai nustojo kritę“, – teigė K. Pessala. Geras ženklas, anot analitikų, ir tai, kad bankai vėl ėmė skolinti.
Šių metų pradžia nustebino geresniais nei analitikai tikėjosi makroekonominiais rodikliais – ekonominių lūkesčių indeksas smarkiai pakilęs iš žemumų, kuriose buvo praėjusių metų rudenį, kai situacija pasaulyje sparčiai blogėjo.
Kilimą palaikyti turėtų daugelio šalių vyriausybių bei centrinių bankų įgyvendinami veiksmai gaivinant ekonomikas, taip pat iki rekordinių žemumų sumažintos tarpbankinės palūkanų normos.
Prieš tikrąjį atsigavimą laukiama atkryčio
Vis dėlto visų šių teigiamų paskatų greičiausiai neužteks ir rinkos dar bus linkusios grįžti į buvusias žemumas, mano „Evli“ analitikai. Tai lems ir toliau mažėjančios įmonių bei gyventojų pajamos, vis dar skaičiuojami kreditų nuostoliai. Nenumatoma ir jokių makroekonominių katalizatorių, kurie galėtų išlaikyti teigiamas tendencijas rinkose.
„Žinoma, prasidėjęs rinkų kilimas gali išlikti – tokia galimybė yra. Tačiau tokiu atveju jau kalbėtume apie „juodąją gulbę“ – reiškinį, apie kurį pasaulis nežinojo ir kurio nesitikėjo, kol jis nebuvo atrastas“, – sakė K. Pessala. Investicijų vadovas teigė, kad dar niekada nebuvo tiek daug laukiančiųjų, kada grįžti į rinką – bijodami investuoti žmonės pasiliko grynuosius pinigus. „Tikėtina, kad dvejus ateinančius metus infliacijos nebus, bet vėliau ji gali vėl pakelti galvą. Geriausia apsauga nuo vidutinės infliacijos – akcijos“, – sakė K. Pessala.
Patikima investicija – žaliavos
Skaičiuojama, kad penkiolika pagrindinių rinkų nuosmukių, vykusių praeityje, vidutiniškai trukdavo 3,5 metus – tiek užsitęsdavo kritimas akcijų rinkose. Šiuo metu pasaulinis nuosmukis akcijų rinkas žemyn smukdo tik kiek trumpiau nei 2 metus.
Nekilnojamojo turto rinkos tokių nuosmukių metu praeityje dugno ieškodavo dar ilgiau – maždaug 6 metus. Dabar nekilnojamojo turto kainos pasaulyje krinta mažiau nei 3 metus.
Atsižvelgdami į tokias rinkos tendencijas investuotojams „Evli“ analitikai šiemet pataria grįžti į obligacijų rinkas – mažesnio ar didesnio pajamingumo. Siekiant didesnės grąžos ir prisiimant didesnę riziką jau galima pradėti investuoti į tų šalių rinkas, kurių ekonomikų atsigavimas labiausiai matomas, pavyzdžiui, Kinijos.
Dar viena patraukli alternatyva investicijoms – žaliavos. Pirmiausia patariama rinktis pagrindinius išteklius, tokius kaip nafta, metalai. Investuotojų dėmesys taip pat atkreipiamas į nuo žaliavų tiesiogiai priklausomą Rusiją, Braziliją.
Baltijos šalys turi siekti stabilumo
K. Pessala pripažino, kad užsienio analitikai dar neseniai klausydavosi „siaubo pasakų“ apie ekonomikos padėtį Baltijos šalyse. „Dabar jau matome daugiau optimizmo. Vis dėlto, kalbant apie galimą investuotojų elgseną Baltijos regione, reikia palaukti, kol padėtis bus stabilesnė. Galite pasidžiaugti, kad Lietuvos padėtis yra geriausia iš Baltijos šalių“, - sakė K. Pessala.
Investicijų vadovas paminėjo ir daugeliui lietuvių rūpimą Skandinavijos bankų Lietuvoje klausimą. „Užsienio bankų noras daug pasipelnyti sukėlė nemažai problemų jūsų šalyje. Tačiau faktas, kad jie veikia stabiliai, tuo suteikdami stabilumo ir ekonomikai. Jeigu šie bankai būtų vietiniai, manau, kad dabar bankrutuotų, juos turėtų remti Vyriausybė“, – įžvelgti teigiamus aspektus ragino K. Pessala.
