Vyriausybė Ekonomikos skatinimo plane įsipareigojo iki 2011 metų biurokratijos naštą verslui sumažinti 30 proc. Kadangi jau praėjo vieneri iš dviejų šiam tikslui pasiekti skirtų metų, „pačiupinėkime“ biurokratinės naštos reiškinį vertinamaisiais bei aprašomaisiais dydžiais. LLRI atliekamame ekonomikos tyrime, pasiteiravus apie reguliacinės naštos dinamiką 2009 – taisiais metais, rinkos dalyviai teigia, kad šioji našta padidėjo vidutiniškai 8 procentais.
Nesutikti su rinkos dalyvių „biurokratinės naštos jausmu“ neįmanoma, juos patvirtina valdžios priimtų sprendimų stebėjimas. Galima manyti, kad didžiausią administravimo naštą verslui 2009 metais kūrė gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Kasos aparato perprogramavimas du kartus keičiant PVM tarifą, sumaištis su naująja neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka, sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo problemos ir permainos, taisant klaidas. Koks iškalbingas vien faktas, kad Sodra metinį lėšų limitą nemokamoms konsultacijoms telefonu išnaudojo per mėnesį! Mokesčių administratorius nuo išaugusios naštos išsisuka lengviausiu būdu – permetant ją mokesčių mokėtojams. Tarsi strutis atsiriboja nuo išorinio pasaulio sukišdamas galvą į smėlį. O mokesčių mokėtojui tenka visa krūtine priimti į jį nutaikytą administravimo ugnį. Ir tai – ne pavienė, o visus užgulanti horizontali našta.
Toliau seka įvairios sektorinės naštos. Pavyzdžiui, reikalavimas už žemės ūkio produkciją atsiskaityti per 30 dienų. Buhalteriai suko galvas ir gaišo laiką perdarinėdami sutartis, perrašinėdamos sąskaitas, atskiriant žemės ūkio produkciją nuo kitos. Naktinės prekybos alkoholiu draudimas veda prie to, kad degalinės Lietuvoje liks tik automatinės. Greičiausiai tokius sprendimus bus mėginama priskirti „verslo logikai“, nors verslo perorganizavimas vykdomas būtent dėl valdžios sprendimų. Ūkio ministerija negali vien baksnoti į Finansų ministeriją, didžiausią naštos gamintoją. Nesąžiningų veiksmų prekyboje draudimo srityje, didindama įmonėms naštą, pasidarbavo būtent ji. Dėl siekių reguliuoti vaistų kainas, farmacininkams teko pildyti tūkstančius eilučių siekiančias Excel lenteles – apie vaistą ir jo didmeninę, mažmeninę ir t.t. kainas. Mat ministerija susiruošė į karą prieš „aukštas“ kainas tiesiog jų nežinodama. Tai – nebaigtinis naujų verslui uždėtų naštų sąrašas.
Vyriausybei liko mažai laiko sumažinti biurokratijos naštą, tačiau ... ji šio tikslo niekada ir nesiekė. Lipdukais ant Ūkio ministerijos pastato, specialiu tinklapiu ir visaip kaip išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas tiesiog gudrauja. Vyriausybės nutarimas „biurokratijos naštos mažinimą“ susiaurino tik iki administracinės naštos mažinimo prioritetinėse srityse. „Administracinės naštos“ terminas apibrėžtas Lietuvos ir ES teisėje ir reiškia tik tas išlaidas, kurias patiria verslo subjektai, vykdydami teisės aktuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją institucijoms. Mažinti vien su informacijos pateikimu susijusią naštą – visai ne tai, ko tikėjomės iš jo didenybės Ekonomikos skatinimo plano. Štai taip žodžių ekvilibristika paslepia tikruosius siekius, bet net ir tikruosius siekius įgyvendinti sekasi sunkiai. Informacijos pateikimo srityje Sodra vietoj ketvirtinės ataskaitos reikalauja mėnesinės, o apie informacijos teikimo apimčių sumažinimą net ir prioritetinėse srityse – girdėti neteko. Taip minusas virto pliusu, tiksliau – dvigubu minusu valdžiai.
Rūta Vainienė, LLRI prezidentė
