Kai kurios biudžetinės įstaigos teikia paslaugas, kurios nesusijusios su jų tiesiogine veikla, – remontuoja, plauna ir saugo automobilius, organizuoja viešąjį maitinimą, teikia buitines, komunalines ir kitokias paslaugas
Biudžetinės įstaigos gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms teikia įvairias mokamas paslaugas: išduoda leidimus, teikia informaciją ir konsultacijas, atlieka tyrimus, bandymus, rengia mokymus, kultūros renginius.
Valstybės kontrolė įvertino biudžetinių įstaigų teikiamas mokamas paslaugas. 2006 m. iš šios biudžetinių įstaigų veiklos į valstybės biudžetą surinkta daugiau kaip 346 mln. Lt. Didžioji šių lėšų dalis pagal nustatytą tvarką buvo grąžinta biudžetinėms įstaigoms.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad įstatymuose nereglamentuota, už kokias rinkliavomis neapmokestinamas paslaugas biudžetinės įstaigos turi imti atlygį ir kaip jis nustatomas. Todėl pasitaiko atvejų, kai už panašias paslaugas vienos įstaigos ima atlygį, o kitos – ne. Atlygio dydis, skirtingai nuo rinkliavomis apmokestintų paslaugų, dažniausiai nustatomas jas teikiančių biudžetinių įstaigų vadovų įsakymais. Kai kurios biudžetinės įstaigos teikia paslaugas, kurios nesusijusios su jų tiesiogine veikla, – remontuoja, plauna ir saugo automobilius, organizuoja viešąjį maitinimą, teikia buitines ir komunalines paslaugas.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose prieštaringai aiškinama biudžetinių įstaigų teisė imti atlygį už suteiktas paslaugas. Nustatyta, kad kai kurios biudžetinių įstaigų teikiamos paslaugos baigiasi juridinę galią turinčių dokumentų išdavimu, todėl turėtų būti priskirtos rinkliavoms.
Audito ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje nėra institucijos, kuriai būtų pavesta periodiškai vertinti paslaugų atitiktį rinkliavos objektui, o pačios įstaigos nesuinteresuotos inicijuoti teikiamų paslaugų apmokestinimą rinkliavos mokesčiu. Mat pagal galiojančią tvarką ne iš rinkliavų gautas pajamas įstaigos gali panaudoti ne tik paslaugų sąnaudoms dengti, bet ir kitiems šių įstaigų poreikiams tenkinti – ryšių ir žiniasklaidos paslaugoms, transporto išlaikymui, reprezentacinėms išlaidoms.
Biudžetinės įstaigos nepanaudoja visų lėšų, kurias gauna už suteiktas paslaugas. Pavyzdžiui, į 2007 m. buvo perkelta beveik 109 mln. Lt, kurie buvo gauti už 2006 m. suteiktas paslaugas. Tai rodo, kad už paslaugas neretai imamas didesnis mokestis, nei įstaigų patiriamos paslaugų teikimo sąnaudos, arba dalis šių sąnaudų dengiama iš kitų šaltinių.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės nuomone, būtina imtis priemonių, kad biudžetinių įstaigų pajamos už suteikiamas paslaugas neviršytų jų patiriamų sąnaudų. Tokia tvarka įvesta daugelyje modernių valstybių. Be to, įstaigos turėtų atsisakyti teikti paslaugas, kurios neatitinka jų funkcijų. Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų spręsti įvardytas problemas.
Pagal Valstybės kontrolės pranešimą spaudai
