Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
„Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui. Šilumos įmonių siekis vartoti biokurą tiesiogiai kertasi su planu įdiegti suskystintų dujų terminalą, kuris šalį ilgiems metams įkalins dujų zonoje. Todėl ir pradėtos taikyti represinės priemonės prieš didžiausius biokuro gamintojus, tiekėjus ir vartotojus“, – sakė jis.
Jo teigimu, būtent šilumos ūkis yra pagrindinis gamtinių dujų vartotojas, kuriam dujas rengiamasi tiekti per terminalą.
Šiuo metu didžiausias gamtinių dujų vartotojas yra „Achemos“ koncernas, kurio poreikis sudaro 1,352 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. „Achema“ dujas perka tiesiai iš „Gazpromo“ pagal ilgalaikę sutartį, todėl koncernui terminalas nėra aktualus. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse suvartojama 1 mlrd. m3, komerciniams vartotojams tenka 0,5 mlrd. m3, buitiniam vartotojams – 0,18 mlrd. m3 dujų per metus.
„Atmetus koncerną „Achemą“ ir šilumos ūkį, jei šis pereitų prie biokuro, poreikio statyti terminalą nelieka“, – sakė A. Janukonis.
Anot jo, šilumos tiekimo įmonės turi visas galimybes dujas pakeisti beveik triskart pigesniu vietiniu kuru. „Šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo kuro kainos, todėl pigaus biokuro diegimas neša akivaizdžią ekonominę naudą. Deja, šiandien vykdomas teisinis persekiojimas rodo, kad biokuro verslas yra nepageidaujamas, o patį vietinį kurą siekiama diskredituoti ir kriminalizuoti“, – teigė A. Janukonis.
Anot jo, nors oficialiai deklaruojama, kad Nacionalinis šalies energetikos prioritetas šilumos ūkyje – lietuviškas biokuras, realybėje šio kuro diegimo projektai yra blokuojami, jų nepasiekia ES fondų parama. 1999–2007 metais Lietuvoje buvo instaliuoti 450 MWh galios šilumą iš biokuro gaminantys įrenginiai, o 2008–2011 metais – vos 20 MWh.
„Suskystintų dujų terminalo kaštai kasmet sudarys apie 250 mln. litų. Su šiomis lėšomis per penkerius metus, dar pridėjus ES fondų paramos pritraukimą, šilumos ūkis galėtų iš viso atsisakyti brangių gamtinių dujų – šilumą gaminti iš biokuro. Toks žingsnis, skirtingai nei terminalas, kuris ilgiems metams supančios šilumos ūkį dujų grandinėmis, turėtų visapusiškos ekonominės naudos Lietuvai. Pradedant pigesne šiluma gyventojams, baigiant naujomis darbo vietomis vietinio kuro gamybos, tiekimo ir vartojimo sektoriuose“, – sakė A. Janukonis.
