Nors euru Lietuvoje atsiskaitome jau beveik metus, ši valiuta dar kelia nepatogumų, ypač senjorams. Jie dažniau kainas vertina litais, mano kainas labai išaugus, teigia mažiau pripratę naudotis euru. Vyresnieji (65-74 m.) taip pat dažniau pesimistiškai vertina euro poveikį Lietuvos ekonomikai. Jauniausi (15-24 m.) tyrimo dalyviai euro atžvilgiu nusiteikę pozityviau.
Kainas eurais vertina trečdalis
Liepos mėnesį panaikintas reikalavimas prekybininkams nurodyti kainas ir litais atsispindi tyrimo rezultatuose: eurais kainas vertina jau beveik trečdalis (27 proc.) gyventojų, dažniausiai tai – jaunuoliai, o litais skaičiuojančiųjų dalis nuo vasario mėnesio sumažėjo dvigubai – nuo 26 proc. iki 12 proc. Visgi, kone pusė (45 proc.) respondentų nurodė kainas eurais verčiantys į litus ir tuomet įvertinantys prekės kainą. Nežymiai, tačiau sumažėjo tiesiog perkančiųjų reikalingas prekes ir kainų nevertinančių gyventojų dalis (nuo 22 proc. iki 17 proc.).
Šiam kitimui įtakos galėjo turėti respondentų nurodyti kainų pokyčiai: vasario mėnesį penktadalio apklaustųjų nuomone, prekių kainos nepakito, tuo tarpu rugsėjį tokių gyventojų liko tik 4 proc. Kone absoliuti dauguma (95 proc.) tyrimo dalyvių mano, jog atsiradus eurui prekės pabrango. Net trys iš keturių vyriausiai amžiaus grupei (65-74 m.) atstovaujančių apklaustųjų teigė, jog prekių kainos pakilo labai.
Gyventojai atkreipė dėmesį ir į paslaugų kainų pokyčius. Per pastarąjį pusmetį nuo 18 proc. iki 4 proc. sumažėjo manančiųjų, jog paslaugų kainos išliko tokios pačios. Dauguma (93 proc.) apklaustųjų nurodė, jog paslaugos pabrango, nors vasarį taip manančių buvo penktadaliu mažiau (74 proc.).
Senjorai prie euro pratinasi lėčiau
Apklausa rodo, jog per septynis mėnesius gyventojų įpratimas naudotis euru praktiškai nepakito. Penktadalis (22 proc. rugsėjį, 20 proc. vasarį) respondentų teigė visiškai apsipratę, o beveik pusė (43 proc. rugsėjį, 41 proc. vasarį) – greičiau pripratę nei nepripratę naudotis naująja valiuta. Vyriausią amžiaus grupę (65-74 m.) atstovaujantys tyrimo dalyviai prie euro pratinasi lėčiau: jie statistiškai reikšmingai dažniau teigia, jog euru naudotis visiškai neapsiprato ar greičiau neapsiprato nei apsiprato.
Praėjus devyniems mėnesiams po euro įvedimo, trys iš dešimties gyventojų nemato didesnių pokyčių Lietuvos ekonomikai ar pozicijai globalioje rinkoje. Vis dėlto, palyginus su vasario mėnesio tyrimo rezultatais, šiek tiek didėjo (10-11 proc. daugiau) ir teigiamai padėtį vertinančių, ir pesimistiškesnių nuomonių (5-6 proc.). Mažiau pozityvių pokyčių mato senjorai. 16 proc. 65-74 m. amžiaus gyventojų dažniau nei kitų grupių atstovai teigė, jog euro įvedimas labai pakenkė Lietuvos ekonomikai.
