Jos tikslingai ieško NT projektų, kuriuos nupirkę ketina siūlyti nuomininkams. Specialistai tikina, kad taip Lietuvoje susiformuos profesionali nuomos rinka, tačiau dėl to kainos dar didės.
Rinkoje – naujoviški projektai
Forume „Lietuvos Davosas“ bendrovės „Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Ugnius Latvys pasakojo, kad šiuo metu vis atsiranda NT projektų, kurie orientuojasi būtent į nuomos rinką.
„Lūžis pasimatė praėjusią vasarą, kai dėl geopolitinių priežasčių Rusija, Baltarusija, Ukraina pradėjo perkėlinėti verslus į Lietuvą. Vilnius išlošė daugiausiai, nes turi geriausią infrastruktūrą rusakalbiams žmonėms. Daugiausiai į Vilnių atvyko IT specialistų su šeimomis, augintiniais. Tokiems žmonėms reikia ne tik būstų, bet ir mokyklų vaikams.
Vilnius išgyvena IT specialistų antplūdį. Patenkinti būstų poreikio neįmanoma. Tad laikinai žmonės apsigyvena co-living erdvėse arba viešbučiuose. Tačiau co-living erdvės nėra pritaikytos šeimoms, tad žmonės ieško gyvenamosios vietos ir už Vilniaus. Pasikeitė ir nuomos kaina. Pernai vasarą atvykusių nuomos biudžetas siekė 600–800 eurų, šiemet jis didėjo iki 1500 eurų per mėnesį“, – komentavo NT specialistas.
U. Latvys tikino, kad nuomos kainos dar turi erdvės augti.
„Judame link Vakarų Europos kainų. Tik klausimas, ką už tas kainas galime pasiūlyti. Galbūt daugiau ir kokybiškesnių paslaugų“, – sakė U. Latvys.
Investuotojai dairosi į nuomos rinką
Bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Gytis Jakučionis sakė, kad ir seniau apie 20–30 proc. klientų pirkdavo būstus nuomos rinkai.
„Anksčiau investuotojai didesnę grąžą gaudavo iš komercinio NT. Jie turėjo iš ko rinktis ir buvo paprasčiau investuoti, vėliau administruoti komercinį NT. Tačiau ilgainiui komercinio NT grąžos sumažėjo, tapo sunku nupirkti gerą produktą.
Tad investuotojai pradėjo dairytis ir į investicijas butų nuomai. Tačiau tokių sandorių daug nebuvo, nes viską išpardavėme, nespėjame statyti. Tačiau kalbamės su investuotojais ir sandorių skirtų nuomai tikrai bus“, – žadėjo NT specialistas.
Anot jo, tiek didesni, tiek pavieniai investuotojai, perkantys po kelis butus, skaičiuoja, kad geriausia grąža perkant NT yra Kaune.
„Nuomos kaina ženkliai nesiskiria nuo Vilniaus. Tačiau pačios investicijos Kaune yra pastebimai mažesnės nei Vilniuje. Privatiems investuotojams Kaunas patinka ir jie ten būstus perka. Didesni investuotojai, ypač iš užsienio, pirmiausia dairosi į sostinę, tik vėliau į kitus miestus“, – komentavo G. Jakučionis.
„Newsec" partnerė, turto valdymo grupės vadovė Baltijos šalyse Rita Kalvaitienė sakė, kad kai nuomos rinkoje pradeda veikti rimti pirkėjai, pavyzdžiui, investiciniai fondai, kurie turi griežtą struktūrą, rinka esą ima valytis.
„Atsiranda profesionali rinka, kuri nuomoja būstus su sutartimis ir lieka ta kita klasė, nuomojanti be sutarčių“, – pažymėjo specialistė.
G. Jakučionis sakė, kad valdžios ir savivaldybių pagalbos plėtojant nuomos rinką nereikia.
„Norime, kad valdžios institucijos tiesiog netrukdytų. Šiuo metu turime sudėtingą situaciją su NT projektų vystymu, leidimų išdavimu.
Kalbant apie būstų kainas, šiuo metu infliacija didelė, savikaina auga. Tad nematome priežasčių, kad kainos kristų. Žaliavų kainos nesitraukia, darbo užmokestis irgi auga. Mokesčių irgi niekas nežada mažinti. Tad savikaina tikrai nemažės“, – sakė NT vystytojas.
NT sandorių šiemet – mažiau
Dėl besitęsiančio geopolitinio neapibrėžtumo ir su tuo susijusių ekonominių priežasčių šių metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje yra ramesnė nei buvo prieš metus. Bendras įregistruotų NT sandorių skaičius šiemet yra dešimtadaliu kuklesnis, skelbė įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantis Registrų centras.
„Paprastai metų pradžia NT sandorių prasme būna rami, tačiau pavasarį įsivažiuoja. Vis dėlto šiemet vis dar tebesitęsiantis neapibrėžtumas rinkoje lemia mažesnius įregistruojamų NT sandorių skaičius nei turėjome praėjusiais metais. Iki tol rinka dar judėjo iš inercijos, tačiau balandžio mėnesio skaičius jau, tikėtina, koregavo ir įvykiai Ukrainoje.
Bendras balandžio mėnesio NT aktyvumas šiemet yra ketvirtadaliu kuklesnis nei prieš metus, o pagrindinių objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ir gyvenamųjų namų – sandorių skaičiai yra apie 20 proc. mažesni nei 2021-ųjų balandį“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 43,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-balandį (48,2 tūkst.). Vien tik šių metų balandį įregistruota 11,5 tūkst. NT sandorių, arba 22 proc. mažiau nei 2021 metų balandį (14,7 tūkst.) ir 4 proc. mažiau nei šių metų kovą (11,9 tūkst.)
Šiemet visoje šalyje įregistruota 11,3 tūkst. butų pardavimų – 7 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-balandį (12,1 tūkst.), o vien tik per šių metų balandžio mėnesį – 2,9 tūkst., arba 20 proc. mažiau nei 2021 metų balandį ir 7 proc. mažiau nei šių metų kovą.
Vilniuje šiemet buvo įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų, arba 6 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 15 proc. iki 1,4 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 17 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 900 sandorių.
Šiais metais visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 4,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 3 proc. mažiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (4,4 tūkst.). Vien tik per šių metų balandį įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų, arba 16 proc. mažiau nei praeitų metų balandį ir 5 proc. mažiau nei šių metų kovą.
Visoje šalyje taip pat įregistruota 21,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 13 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-balandį (24,2 tūkst.), o vien tik per balandžio mėnesį – 5,7 tūkst., arba 22 proc. mažiau nei praeitų metų balandį ir 1 proc. mažiau nei šių metų kovą.
