Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Smulkiuosius, dažnai vadinamus greitaisiais, kreditus teikiančios įmonės nuo šiol bet kuriam žmogui leidžia pačiam pasiprašyti neskolinti jam pinigų, taip pat savo klientams ima siūlyti nemokamą teisinę pagalbą ginčuose.
Azartiški, pernelyg išlaidūs ar geriantys žmonės nuo šiol gali pasiprašyti, kad jiems neskolintų pinigų. Galios pačiam fiziškai atėjus pateiktas prašymas, registru internete naudosis dvylika Smulkiųjų kreditų asociacijos narių.
„Tai yra atskira sistema, niekaip nedaranti įtakos asmens kreditingumui ir mokumui. Girdisi įvairūs pasisakymai, kad smulkiųjų vartojimo kreditu pasinaudoję asmenys yra ignoruojami bankų. Tai šiuo atveju neveiks“, – informuoja registrą „Neteikite man kredito“ administruojančios „Creditreform“ direktorius Saulius Žilinskas.
Tiems, kas vis dėlto prisiskolino, vėluoja grąžinti ar dėl kitų priežasčių ginčijasi su kredito teikėju, nuo šiol galima nieko nekainuosianti teisininkų pagalba – įkurtas Kredito arbitražas. Arbitrai sako, kad klausimas bus išsispręstas ilgiausiai per mėnesį, sprendimai – nešališki, nes neturi nieko bendro su asociacija.
„Suprasčiau, jeigu skirtų savo teisininką, kuriam atlyginimą moka. Bet dabar to priklausomumo nėra. Ką asmuo daro, kai turi problemų? Paprastai jis nueina pasikonsultuoti su kaimynais, pasiskaito internete ir panašiai. O čia žmogus turės galimybę gauti profesionalų pagalbą“, – naują galimybę pristato Kreditų arbitražo arbitras, „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Daugiau kontrolės
Smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai lūžiu vadina antrąjį 2013-ųjų metų pusmetį – iki tol nuolat augusi rinka, po Lietuvos banko (LB) įvestų dar vienų reikalavimų, pirmą kartą per 5-erių metų veiklos istoriją patyrė 12 proc. kritimą.
Vadinamųjų greitųjų kreditų davėjams, be kita ko, nuo liepos tapo privaloma žiūrėti, kad kliento mėnesinė įmoka neviršytų 40 proc. jo pajamų. Tai esą lėmė, kad skolinama suma padidėjo, o kreditai išduodami ilgesniam laikotarpiui – žmogus galiausiai sumoka daugiau palūkanų.
Anot nedideles, iki tūkstančio litų, sumas skolinančių įmonių, šios rinkos reguliavimas Lietuvoje – griežtesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Smulkiųjų kreditų teikėjai viliasi, kad naujai prisiimta atsakomybė ir skaidrumas pagaliau leis sektoriui ramiai dirbti ir daugiau nereikės jokių naujų ribojimų, kurių iki šiol vis rasdavosi ir rasdavosi.
„Deja, mes nepajėgsime akmens užridenti į tą kalną, nuo kurio jis nuriedėjo. Sakome, kad šiandieną tikrai yra padaryta viskas iš valstybės pusės ir daugiau nebereikia laužyti iečių į šį sektorių. Bet jau sektorius pats padarė išvadas, reguliatorius neleis mums svyruoti į šonus“, – tikina Smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.
LB pripažįsta – situacija rinkoje pagerėjusi, bet dar nepakankamai gera. Todėl siūlys naujų ribojimų.
„Įstatymas nereglamentuoja, kokie asmenys užsiima šita veikla. Kitaip tariant, nėra tikrinama jų reputacija, pinigų kilmė ir panašūs dalykai, kurie finansų sektoriuje yra įprasti. Nemažai kreditų yra išduodami, kai žmogus būna vienaip ar kitaip emociškai paveiktas, todėl siūlome įvesti, kaip kad kai kuriose šalyse yra, vadinamą nusiraminimo laikotarpį, kada pateikus paraišką, kreditas gali būti išduodamas ne anksčiau nei po dviejų dienų“, – planus dėsto LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Taip pat galvojama dar mažinti metinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 200 proc., ir privalomai įpareigoti įmones tikrinti klientų teikiamą informaciją apie save.
Smulkiųjų kreditų teikėjai sako užimantys tik 0,5 proc. visos finansų rinkos. Esą ne paslaptis, kad skolina ir šešėlyje veikiančios įmonės, kurių niekas negaudo ir veiklos nereglamentuoja. O kuo didesni apribojimai legalioms, tuo didesnis šešėlis.