Ketvirtadienį Klaipėdos uoste buvo iškrautas benziną bendrovei „Lukoil Baltija“ iš Švedijos atgabenęs tanklaivis „Olympus“.
Valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Jurgis Aušra teigia negalįs garantuoti, kad terminale išpumpuotas benzinas, 10 mln. litrų, sumažins jo mažmeninę kainą degalinėse, nes tai kliento krovinys ir jo komerciniai reikalai. Tačiau jis mano, kad galimybė importuoti benziną yra signalas bendrovei „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“- red.), jog rinkoje stiprėja konkurencija.
„Lukoil Baltija“ iš Švedijos atgabeno 7,5 tūkst. tonų E-95 markės benzino, kuris per porą savaičių bus išvežtas cisternomis į bendrovės bazę prie Vilniaus. Ten į degalus bus pilami biopriedai.
Ateityje užsiimti tokia veikla numato ir „Klaipėdos nafta“. Tuomet produktai į artimiausias degalines būtų gabenami tiesiai iš uosto.
Atliko ministerijos užduotį
Mažas, bet modernus tanklaivis „Olympus“ iš Švedijos miesto Gioteborgo atplaukė ketvirtadienį po vidurnakčio. Po pietų jis buvo iškrautas ir rengėsi išplaukti, nes reide savo eilės jau laukė kitas tanklaivis - atplaukęs išgabenti bendrovės „Orlen Lietuva“ pagamintų degalų.
Pasak J.Aušros, „Lukoil Baltija“ dar nėra numačiusi, kada kitą kartą importuos benzino, tačiau tokia galimybė sutartyje įrašyta.
„Klaipėdos nafta“ apie degalų importą kalbasi ir su bendrove „Statoil Lietuva“, „Neste“ ir kitomis įmonėmis, nes privalo rūpintis 10 mln. litų investicijų į papildomas technines priemones grąža.
„Mes patys pilstysime priedus, o jų yra apie 10 rūšių, ir benzinas ar dyzelinas iš mūsų bus vežamas tiesiai į degalines. Nes tokia ir buvo pernai atliktos rekonstrukcijos esmė“, - kalbėjo J.Aušra.
Energetikos ministerijos nurodymu pernai per trumpiau nei pusmetį bendrovė įvykdė skubią užduotį - parengė terminalą benzinui E-95, E-98 ir dyzelinui priimti iš jūros. Seniau pastatytai autocisternų išpylimo aikštelei rekonstruoti, vamzdynams nutiesti ir talpykloms degalų priedams pastatyti bendrovė išleido per 10 mln. litų nuosavų lėšų. Iš jų pusė milijono litų panaudota aplinkosaugos priemonėms - garų surinkimo ir deginimo sistemai. Nominalus rekonstruotų įrenginių pajėgumas, išvežant juos automobiliais, yra 300 tūkst. tonų per metus. Dirbant visu pajėgumu investicijų atsipirkimo terminas būtų 7 metai.
Gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas pažymėjo, kad importo paslaugas bendrovė teikė ir anksčiau. Ne vienus metus terminalas priėmė orimulsiją Lietuvos elektrinei, o 2007 metų žiemą jau yra priėmęs tanklaivį su arktiniu dyzelinu ir benzininės kilmės produktais, skirtais tuomet po gaisro mažesniu pajėgumu dirbusiai Mažeikių gamyklai.
Numatomos permainos
J.Aušra nepaneigė LŽ prielaidos, kad papildyti „Klaipėdos naftos“ veiklą benzino importu pagal kitų kaimyninių terminalų pavyzdžius nuspręsta tada, kai Vyriausybė nutarė neperduoti bendrovės valdymo ar akcijų „Orlen Lietuvai“. Tačiau jis tvirtino, kad santykiai su lenkų įmone draugiški, šilti, nuolat vyksta derybos dėl abiejų įmonių interesų derinimo.
Pelningai dirbanti ir dividendus akcininkams kasmet išmokanti „Klaipėdos nafta“ pernai išgyveno dvivaldystę. Formaliai bendrovės valdybą sudarė po Seimo rinkimų pakeisti Ūkio ministerijos atstovai, tačiau nurodymus skirdavo pernai sausį įsteigta ir rudenį akcijas perėmusi Energetikos ministerija.
Vasario 8 dieną Energetikos ministerija numato į valdybą skirti savo darbuotojų. Paklaustas, kas tada gali pasikeisti, J.Aušra pusiau juokais atsakė: „Viskas gali pasikeisti. Net ir generalinis direktorius, nes yra proga - dirbu lygiai 8 metus.“
Prieš porą mėnesių Klaipėdoje ūkio ministras Dainius Kreivys LŽ prognozavo, kad „Klaipėdos naftos“ vadovas gali būti keičiamas po akcininkų susirinkimo. Pagal tradiciją jį numatyta sušaukti balandį.
J.Aušra teigia esąs dėl savo ateities ramus, permainoms rengiasi, jam žinoma, kad pretendentai į jo vietą jau seniai renkami.
Nesidairydamas į karjeros perspektyvą, J.Aušra teigia esąs Klaipėdos patriotas ir planuoja reikalingus šių metų įmonės darbus.
Pastaruosius dvejus metus įmonė dirbo didesniu nei planuotas 7,1 mln. tonų per metus pajėgumu (2009 metais - 7,6 mln. tonų). Šių metų sausis taip pat buvo įtemptas mėnuo. Bendrovė svarsto, kiek ir į ką reikia investicijų pralaidumui didinti. Tai padaryti galima išplėtus talpyklų parką ir pagilinus pirmąją krantinę, kad būtų galima priimti didesnius benzino tanklaivius.
Pernai apie 60 proc. apyvartos sudarė bendrovės „Orlen Lietuva“ kroviniai, kita dalis buvo Baltarusijos ir Rusijos gamyklų tranzitas. Benzino pernai eksportuota 1,5 mln. tonų. Pradėjus jį importuoti, šiemet šviesiųjų naftos produktų apyvarta turėtų didėti.
Planuoja didesnius dividendus
BNS skelbia, kad valstybės valdoma bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiemet žada mokėti didesnius dividendus. „Metus baigėme perkraudami daugiau, nei numato projektinis pajėgumas, metai buvo labai geri. Pelnas buvo gerokai didesnis nei prieš tai, dividendus mokėsime didesnius“, - sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius J.Aušra. „Sunkmetis „Klaipėdos naftą“ mažai palietė“, - pridūrė jis. „Klaipėdos nafta“, 2008 metais gavusi 28,598 mln. litų audituoto grynojo pelno, pernai akcininkams išmokėjo 13,532 mln. litų dividendų, arba po 4 centus akcijai.
„Klaipėdos nafta“ pernai, preliminarias duomenimis, gavo 116,3 mln. litų pajamų, arba 2,8 proc. mažiau negu užpernai, per metus ji perpylė 7,659 mln. tonų naftos produktų, arba 6,7 proc. mažiau nei 2008 metais.
Valstybei priklauso 70,6 proc. NASDAQ OMX Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše kotiruojamų „Klaipėdos naftos“ akcijų.
Vida BORTELIENĖ
