Viena iš būtiniausių prekių turinti būti šiluma vis didesnei daliai gyventojų tampa nebepasiekiama prabanga, rašo „Sekundė“.
Brangstanti šiluma nesustabdomai ilgina skolininkų sąrašus. Prognozuojama, kad šį sezoną už šildymą nebeišgalės susimokėti pusantro karto daugiau vartotojų, nei Kaunas turi gyventojų.
Dėl nesumokėtų mokesčių pinigines plačiau atverti teks ne kam kitam, o nors ir vargiai, bet dar galą su galu suduriančiam skolininko kaimynui.
Vien panevėžiečiai už šilumą ir karštą vandenį „Panevėžio energijai“ skolingi 3 mln. litų: 2,9 mln. litų įsiskolinę miesto gyventojai, 180 tūkst. Lt – rajono.
„Skola yra įšaldytos bendrovės lėšos. Jei vartotojai neatsiskaito, bendrovė priversta imti kreditus, o juos turi grąžinti su palūkanomis“, – aiškino „Panevėžio energijos“ realizavimo tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas. Kadangi palūkanos, pasak viršininko, įskaičiuojamos į karšto vandens ir šilumos kainą, vadinasi, už jas sumoka vis dar išgalintieji neįklimpti į skolas.
Pasak A.Kriaučiūno, didžiausia problema – skolininkai, gyvenantys Savivaldybės nuomojamuose socialiniuose būstuose. Iš 800 bendrovės aptarnaujamų Savivaldybės nuomininkų net pusė įsiskolinusių „Panevėžio energijai“. Pastarieji bendrovei nesumokėję daugiau nei milijono litų. Šilumos tiekėjo „juodojo“ sąrašo viršuje – rekordininkas, jo skola siekia 25 tūkst. litų. Iš kone dešimt metų mokesčių nemokančio vartotojo išsireikalauti tokią sumą, anot A.Kriaučiūno, beviltiška.
„Pajamų neturi, dar vaikų krūva – Savivaldybė jo iš buto iškelti neturi teisės. O mes išjungti šildymo irgi negalime“, – teigė „Panevėžio energijos“ atstovas.
Pasak A.Kriaučiūno, dabartinė tvarka, kai teisės aktai mokesčių naštą perkelia ne ant patalpų savininko, o nuomininko pečių, nėra logiška. Jo nuomone, už paslaugas turėtų atsiskaityti pati Savivaldybė, o ne jos būstu besinaudojantis gyventojas.
Sumoka kaimynas
Su gyvenančiaisiais nuosavuose būstuose šilumos tiekėjai ilgai nežaidžia. Pasak viršininko, pakanka daugiau nei 7 tūkst. litų skolos, kad į duris pasibelstų antstoliai.
Per pusmetį „Panevėžio energijai“ iš skolininkų pavyksta susigrąžinti apie 500 tūkst. litų mokesčių – per pastaruosius trejetą metų vartotojų skola sumažėjo 1,5 mln. litų.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, per praėjusius metus šalies vartotojai už šildymą ir karštą vandenį liko skolingi 206 mln. litų, iš jų gyventojų nesumokėta suma siekė 140 mln. litų.
Nors savivaldybių nuomininkai tesudaro vos 2 proc. visų šilumos vartotojų, tačiau jų skolos siekia net 20 proc. bendro įsiskolinimo.
Anot V.Stasiūno, nemokūs vartotojai pelną neša nebent kreditus su palūkanomis dalijantiems bankams.
„Mes, šilumos tiekėjai, taip pat esame suinteresuoti, kad negalintis susimokėti gyventojas gautų kompensaciją ir nebūtų skolų. Kitaip už tą, kuris nesusimoka, turės mokėti jo kaimynas, nes palūkanos įskaičiuojamos į šilumos kainą“, – pabrėžė V.Stasiūnas.
Dėl prabangos preke tampančios šilumos asociacijos prezidentas kaltino į priekį vėžlio žingsniu žengiančią daugiabučių namų renovaciją. Anot jo, palaikyti 18-20 laipsnių temperatūrai nerenovuotą namą reikia šildyti tris kartus daugiau nei atnaujintą.
„Kodėl per 17 metų renovacija dar nepajudėjo į priekį, pasiteisinimo mūsų valstybei nėra. Pas mus tik pradėti apšiltinti namai, o Rytų Vokietijos, Lenkijos miestuose tokių mažai belikusių“, – pabrėžė V.Stasiūnas.
Inga Kontrimavičiūtė
