Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus Vido Šlekaičio teigimu, 2011 m. buvo lūžio metai mūsų šalies darbo rinkoje: per pastaruosius 12 mėnesių bedarbių skaičius sumažėjo beveik 90 tūkst. (nuo 311,2 tūkst. sausio 1 d. iki 221,9 tūkst. gruodžio 22 d.). Nedarbo lygis per 2011 m. sumažėjo 3,7 procentiniais punktais ir š. m. gruodžio pabaigoje siekė 10,74 proc.
,,Metai buvo palankūs ieškantiems darbo žmonėms, bet darbo rinkoje išryškėjo struktūrinio nedarbo problema – neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos. Dėl to šiandien turime ilgalaikio nedarbo problemą“, – teigė jis.
Anot V. Šlekaičio, 2012 m. tendencijos Lietuvos darbo rinkoje numatomos optimistinės.
,,LDB 2011 m. apklausė apie 4 tūkst. darbdavių. (...) Numatoma kad bus sukurta daugiau darbo vietų negu likviduota, ir prognozuojama, kad bedarbių skaičius kitų metų pabaigoje neturėtų viršyti 200 tūkst.“, – sakė jis.
Siekis: parengti darbuotoją konkrečiai darbo vietai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė, kalbėdama apie darbo rinkos tendencijas ir laukiančius pokyčius, pabrėžia, kad toliau tobulinant profesinį pasirengimą bus siekiama bedarbių mokymą organizuoti taip, kad būtų parengtas darbuotojas konkrečiai darbo vietai.
,,Vienu iš pagrindinių uždavinių 2012 m. bus sudaryti žmonėms galimybes susirasti darbą. Mokymas bus organizuotas sudarant trišalę sutartį tarp asmens, kuris nori įsidarbinti ir būsimojo darbdavio, o tarpininkas bus Darbo birža, kuri skirs lėšas po to, kai kai bus sudaryta sutartis, paskirta konkreti mokymo įstaiga arba darbdavys pats organizuos apmokymą būsimam darbuotojui“, – sakė ji.
Anot A. Mikalauskaitės, rengiant bedarbius būsimam darbui pagal tokią sietemą, turėtų išnykti nusiskundimai, kad įgiję specialybę žmonės negali dirbti konkrečioje darbo vietoje, kadangi jiems trūksta tinkamų įgūdžių.
,,Darbdaviai aiškina, kad jiems neparanku priimti tokius žmones, nes pradėti darbą iš karto jie negali. Ir išleidžiamos papildomai lėšos, prarandamas laikas ir pinigai“, – sakė viceministrė.
A. Mikalauskaitės teigimu, jau pradėti keli eksperimentiniai projektai, kai darbuotojai rengiami tokiu būdu. Vienas iš jų – Kauno teritorinėje darbo biržoje rengiami aviatoriai vienai kompanijai.
V. Šlekaičio teigimu, naujo profesinio modelio diegimas kaip tik ir padės užtikrinti, kad darbdaviai laiku gautų reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, anot jo, padės ir bedarbių profiliavimas.
,,Mes sieksime nustatyti bedarbių gebėjimus, pasirengimą dirbti, motyvaciją ir sudaryti kartu su jais veiksmingus užimtumo planus“, – teigė jis.
Anot V. Šlekaičio, bus tęsiami ir ES fondų lėšomis finansuojami projektai, kurie esą leis integruoti į darbo rinką apie 50 tūkst. žmonių.
LDB konsultanto alga priklausys nuo bedarbio sėkmės?
Skatinant žmones imtis verslo ir patiems kurti darbo vietas ketinama toliau teikti ir mikrokreditus. Anot socialinės apsaugos ir daro ministrės A. Mikalauskaitės, tai jau pasiteisino.
,,Jau turime daugiau nei 1 tūkst žmonių, kurie dalyvavo mokymuose, skirtuose verslo plano parengimui, turime ir pradėjusių savo verslą. Jie jau gavo ir mikrokereditus, kurių maksimali suma yra 86 tūkst Lt. Yra numatyta galimybė už sėkmingą verslą – kai sukuriamos darbo vietos sau ir verslas plečiasi - projekto pabaigoje gauti tam tikrą kompensaciją, t.y. gali būti padengtos palūkanos už mikrokreditus“, – projekto privalumus vardijo viceministrė.
Jos teigimu, tarp tų, kurie pradeda verslą pasinaudodami mikrokreditais itin daug jaunų žmonių.
Viceministrė A. Mikalauskaitė pabrėžė, kad siekiant įdarbinti kuo daugiau žmonių, LDB nuo 2012 m. bus diegiama sistema, kai konsultantų atlyginimas iš dalies priklausys nuo konkrečių rezultatų: konsultantas galės gauti priemoką, jeigu jo sudarytas planas žmogui pagelbėti įsidarbinti bus apvainikuotas sėkme – jam bus suransta darbo vieta arba jis pradės savarankišką veiklą.
Padėti bedarbiams ir kitiems darbo ieškantiems žmonėms turėtų ir paslaugų perkėlimas į elektrininę erdvę. LDB žada, kad pasitelkus seniūnijų, viešųjų bibliotekų darbuotojus internetu bendrauti su konsultantais taps patogiau ir atokiau gyvenantiems žmonėms.
Dirbti skatins nurėžta parama?
Apžvelgdamas situaciją besibaigiančiais metais ir kalbėdamas apie naujoves, laukiančias 2012 m., socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas minėjo naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
Ministro teigimu, jame nustatoma griežtesnė socialinės paramos skyrimo tvarka, kuri turėtų paskatinti žmones ieškotis darbo ir dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
,,Už bandymą neteisėtai gauti paramą bus baudžiama: mažiausiai pusę metų ji iš viso nebus mokama“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad ieškotis darbo žmones skatins ir sumanymas mažinti socialinę pašalpą darbingo amžiaus nedirbantiems žmonėms. Tokie sugriežtinimai per metus esą leis sutaupyti apie 27 mln. Lt.
Tačiau apie tai, kas bus daroma, kad atsirastų naujų darbo vietų ir kaip dar, išskyrus pašalpų mažinimą, bus siekiama didinti bedarbių motyvaciją dirbti, kai skirtumas tarp pašalpų ir kitų socialinių išmokų ir, tarkime, minimalios algos beveik neapčiuopiamas, nė vienas neužsimena.
Kita vertus, Statistikos departamento apklausos duomenimis, 50 proc. Statybos įmonių vadovų žada artimiausiu metu mažinti darbuotojų skaičių. Priimti daugiau žmonių ketina tik 4 proc.
Tai esą rodo statybos sektoriaus įmonių vadovų apklausa. Jos duomenimis, 32 proc. šio sektoriaus įmonių vadovų nurodo, kad pastaruoju metu statybos darbų užsakymų sumažėjo, o pusė apklaustų vadovų teigė, kad statybos darbų paklausa yra nepakankama.
