Šiandien per apskritojo stalo diskusiją Darbo biržos (DB) atstovė Donata Šlekytė pristatė užimtumo situaciją ir tendencijas Lietuvoje.
Ji tikino, kad darbo paklausa auga, o pasiūla mažėja. Aktyvios darbo politikos įgyvendinimas sumažino nedarbą 1,5 proc. – registruotas nedarbas šalyje krenta daugelyje teritorijų, sparčiai mažėja jaunimo nedarbas, o įdarbinimas kyla.
2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. padėtis buvo tokia toks: laisvų darbo vietų – 129,8 tūkst., bedarbių – 224,3 tūkst.
Didžiausia paklausa pagal ekonomines veiklas tenka apdirbamajai gamybai, didmeninei ir mažmeninei prekybai, variklių transporto priemonių ir motociklų remontui, statyboms, transportui ir saugojimui, administracinei ir aptarnavimo veiklai.
Didžiausia pasiūla pagal profesijų grupes – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, specialistai ir jaunesnieji specialistai, technikai. Tuo tarpu kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų, teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, jaunesniųjų tarnautojų paklausa – ne itin didelė.
Darbo biržos duomenimis, didžiausias bedarbių skaičius buvo registruotas 2010 metų rugpjūtį, jis siekė 330,6 tūkst.
Taip pat išaiškėjo, kad yra daugiau bedarbių vyrų, negu bedarbių moterų.
Liūdniausi duomenys – tai darbo pasiūlos struktūra, kuri parodo, kad tarp bedarbių nepasirengusių dirbti žmonių yra 69,5 tūkst., o tai sudaro 35 proc. visų bedarbių. Nepasirengusių ir nemotyvuotų dirbti taip pat nemažai – 62,2 tūkst., o pasirengusių, bet nemotyvuotų dirbti yra 19 tūkst.
DB atstovė tikino, kad itin daug dėmesio skiriama nemotyvuotiems dirbti, DB specialistai tiksliai nustato, ar žmogus būna motyvuotas, ar ne, ir stengiasi, kad darbdaviui būtų siunčiamas tik motyvuotas žmogus. Optimizmo teikia tai, kad mažėja jaunimo nedarbas – per 2012 m. rugpjūčio mėn. Jaunimo nedarbas mažėjo 0,3 proc. punktu, palyginti su 2011 rugpsėjo 1 d., – 1,2 proc.
Diskusijoje dalyvavęs Darbo partijos (DP) narys Mečislovas Zasčiurinskas teigė, kad Darbo birža privalo užtikrinti, kad visi žmonės dirbtų, nors iš principo apie 1–2 proc. niekada nedirbs. Darbo partijos ir socialdemokratų atstovai turėjo galimybę pasisakyti kertiniais klausimais, kurie ryškėja jų politinėse programose.
„Mūsų iškeltas uždavinys – minimalus mėnesinis atlyginimas turi pasiekti 1509 litų. Kodėl devyni? Pridėjome tam, kad kiltų klausimas, o kodėl „devyni“. Ir kad parodytume, kad ne mažiau nei 1500 litų. Tai planuojame padaryti per du etapus – šių metų pabaigoje – iki 1200 litų, kitais metais – iki 1509 litų. Į visas kalbas apie tai, kad sužlugs pasaulis, norisi atsakyti – 2004 metais pensijos siekė 340 litų, mes kalbėjome apie tai, kad reikia didinti ne mažiau nei du kartus. Iš mūsų juokėsi, šaipėsi, sakė, kad dangus nugrius, valstybė sužlugs, tačiau kai buvome koalicijoje – 2009 m. vidurkis pasiekė 845 litus. Ir esmė buvo ne finansinė padėtis, o tai, kad už 340 litų žmogus gyventi negali“, – kalbėjo M. Zasčiurinskas.
Diskusijos vedėjas – žurnalistas Aurimas Perednis – susirinkusių profsąjungų atstovų prašė pakelti rankas, ką įtikino šis darbiečio pažadas. Pakėlusių rankas nebuvo. Viena moteris atsakė, kodėl neįtikino: „Nes vidutinis atlyginimas į rankas siekia 1600 litų.“
Politikas nesutriko ir atsakė, kad šis žingsnis turės neišvengiamų pasekmių, nes kils ir vidutinis atlyginimas. Tačiau, jo manymu, tai turėtų būti visos valstybės politika, o jei partneriai, su kuriais galimai Darbo partija eis į koaliciją po rinkimų į Seimą, prieštraus MMA kėlimui, reikės tartis.
Tačiau Lietuvos ryšių darbuotojų profesinė sąjungos vadovė Alma Smilgienė atkreipė dėmesį, kad politikas kalba tai, ką žmonės nori girdėti, tačiau neargumentuoja ir nepagrindžia, kaip tą padarys.
M. Zasčiurinskas akcentavo, kad pinigus uždirba verslas, todėl visą dėmesį būtina nukreipti į jo skatinimą. Anot jo, būtina sudaryti sąlygas, kad verslas gamintų pigesnes prekes. Verslas yra skatinamas arba didinant kainas, arba apyvartą. Jo manymu, svarbiausia – apyvartumas, geresnių sąlygų ir infrastruktūros kūrimas, tuomet atsirastų ir pinigų.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina skatinti verslą ne Vilniuje, o mažesniuose miesteliuose, sudarant tam verslui lengvatines sąlygas. „Jeigu nesivešime mėsos iš Lenkijos, iškart turėsime 50–60 tūkst. darbo vietų. O juk mėsą „auginti“ mokame“, – tikino jis.
Profsąjungų atstovams vis tiek kilo klausimų, kaip politikai planuoja priversti verslininkus mokėti visą minimalų atlyginimą, juk įvedus pataisas, galima jas apeiti, popieriuose įrašant mažesnį darbo laiką. M. Zasčiurinsko manymu, reikėtų stiprinti darbo inspekcijos veiklą, kad darbdaviai neturėtų kitos išeities. Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas teigė, kad jis nelinkęs skraidyti padangėmis kaip jo kolega M. Zasčiurinskas.
„Sutinku, kad kiekvienas norėtų gauti didesnį atlyginimą, bet padidinus MMA iki 1509 litų sumažėtų darbo krūvis „ant popieriaus“, o realiai liktų toks pats. Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą. <...> 1000 litų – realus skaičius, kurį galima įgyvendinti. Juk biudžete reikia numatyti papildomas lėšas“, – svarstė jis.
Politikas teigė, kad Finansų ministerijos (FM) skaičiavimais, didinant MMA 100 litų, reikia 42 mln. litų, didinant 50 lt – 10 mln. Šiuo pinigus būtina paskirstyti, juk norint kažkur pridėti, reikia iš kažkur paimti. Taip pat jis pabrėžė, kad pakėlus iki 1000 litų, realios pajamos atitiktų 2008 metų perkamąją galią.
„Kai kolega sako, kad paimsime iš valstybės, norisi prisiminti, kad Lietuva užima paskutinę vietą Europoje pagal biudžeto perskirstymą. Reikia pasakyti, iš kur paimsime. Per mokesčius, kurių taip bijoma? Ta pati plokščių mokesčių šalis Slovakija jau pasakė, kad įveda progresinius mokesčius, 33 proc. bus taikomi daugiau uždirbantiems. Mes irgi turime kalbėti apie tai, iš kur paimsime pinigus“, – teigė A. Sysas.
Socialdemokratų nario manymu, didžiausia problema Lietuvoje – gobšumas, kuris pražudė imperijas.
