Panevėžyje kartu su pavasariu šioks toks atšilimas atėjo ir į darbo rinką. Statybų, pramonės, viešojo maitinimo ir kai kurių kitų sektorių darbdaviai pradėjo gauti daugiau užsakymų, todėl suskubo ieškoti kvalifikuotų darbuotojų: plataus profilio statybininkų, apdailininkų, betonuotojų, automobilių šaltkalvių, vairuotojų, virėjų, barmenų, siuvėjų ir kt.
Neranda bendros kalbos
Tačiau kol kas didelio džiaugsmo bedarbiai nerodo. Jų netenkina darbdavių siūlomas atlyginimas – dažniausiai 800 litų, neatskaičius mokesčių, geriausiu atveju dar pažada priedų.
Darbdaviams netinka darbuotojų kvalifikacija arba jų prašomas darbo užmokestis pasirodo per didelis.
„Pas mus iš Darbo biržos atsiųstos moterys tiesiai šviesiai pasako, kad dirbti nenori. Taigi jau kelintas mėnuo ieškome siuvėjų, bet veltui. Moterims, matyt, labiau apsimoka sėdėti namuose su vaikais ir gauti pašalpas, nei dirbti“, – „Sekundei“ sakė bendrovės „Gelaksa“ vadovas Aleksandras Smirnovas.
„Gelaksa“ ieško marškinių siuvėjų ir siūlo minimalų atlyginimą. A.Smirnovas tikina, kad tai mažiausias neįgudusios siuvėjos uždarbis, o turinčioji miklesnius pirštus per mėnesį esą gali uždirbti apie 1000 litų „į rankas“.
Bendrovės direktorius sakė nemoralizuojantis atsisakančių dirbti moterų.
„Aš suprantu – jeigu žmogui neapsimoka, tai jis ir nesutinka. Čia jau valstybė turėtų žiūrėti, ką daryti, kad paskatintų žmogų darbuotis“, – kalbėjo jis.
Nors nedarbas tarp statybininkų vienas didžiausių, bendrovei „Virgula“ nelengvai sekasi surasti fasadininkų, plytelių, trinkelių klojėjų, stogdengių. Bendrovė žada mokėti minimalų atlyginimą ir priedus.
Labiau apsimoka gauti pašalpą
„Virgulos“ buhalterė Leokadija Puronienė tikino, kad teiraujasi darbo ir į pokalbį ateina daug statybininkų, tačiau sukirsti rankomis pavyksta su retu.
„Mums reikia kvalifikuotų, darbo patirtį turinčių darbuotojų. Jeigu žmogus nėra dengęs stogo ar klojęs trinkelių, jis mums netinka“, – paaiškino buhalterė.
Pasak L.Puronienės, būna ir taip, kad su tinkamu darbuotoju nepavyksta sulygti dėl darbo užmokesčio. Kai kurių netenkina darbo sąlygos, pavyzdžiui, kad reikės vykti į komandiruotes.
SPA centras „Rožynas“ jau kuris laikas ieško ir neranda picų kepėjo, virėjo, padavėjo, kosmetologės, kirpėjos.
Šio centro savininkas teigė, kad Darbo biržos atsiųsti bedarbiai be užuolankų prašo parašyti, kad yra netinkami. Bedarbiai aiškina, kad jiems labiau apsimoka gauti pašalpą arba lankyti Darbo biržos organizuojamus kursus ir gauti stipendiją, nei lenkti nugarą virtuvėje už 800 litų.
Bedarbius paplušėti neįkvepia ir darbdavio pažadas po bandomojo laikotarpio pakelti atlyginimą.
SPA „Rožynas“ vadovai daro išvadą, kad rasti kvalifikuotą darbuotoją už, pasak jų, protingą atlyginimą, labai sunku.
Tokios pat nuomonės ir daugelis kitų darbdavių. Jų teigimu, visai suprantamas kvalifikuoto specialisto noras daugiau uždirbti, tačiau dabartinė situacija tokia, kad jiems nėra galimybių mokėti tiek pat, kiek buvo mokama prieš krizę.
Darbdavių taupumas nestebina
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, bedarbiai neretai skundžiasi, jog darbdaviai siūlo, jų nuomone, per mažą atlyginimą.
Pavaduotojos teigimu, nieko keisto, kad darbdaviai naudojasi situacija darbo rinkoje. Dabar jie gali diktuoti sąlygas ir tai daro.
Anot A.Biguzienės, pats reiškinys, kad darbo vietų daugėja, vis tiek yra džiuginantis.
Balandžio mėnesį Panevėžio darbo biržoje 468 įmonės įregistravo per vieną tūkstantį laisvų darbo vietų. Tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius nuo metų pradžios ir du kartus didesnis nei prieš metus.
Tiesa, darbuotojų paklausa augo daugiausia terminuoto darbo sąskaita – tokios darbo vietos sudarė 44 procentus visų pasiūlymų. Kita vertus, darbdaviai darbuotojų ieško ne sezoniniam, tarkim, tik vasarai, darbui, o ilgesniam laikotarpiui.
Daugiausia – 38 procentai – laisvų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje, 25 procentai – pramonės, 20 procentų – statybų, 17 procentų – žemės ūkio sektoriuose.
Darbo biržai tarpininkaujant balandžio mėnesį įdarbinta 1014 žmonių. Tai dvigubai daugiau nei 2009 metų balandį. 57 procentus įdarbintųjų sudaro vyrai, nes balandžio mėnesį daugiausia darbo vietų pasiūlyta pramonės ir statybų sektoriuose.
Kas septintas įdarbintas asmuo – iki 25 metų. 16 procentų visų įdarbintųjų buvo vyresni kaip 50 metų.
Nuo metų pradžios įdarbinta 2,5 tūkstančio žmonių, arba 1 tūkstančiu daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
A.Biguzienė prognozuoja, kad gegužę darbo jėgos paklausa išliks panaši ar net bus didesnė nei balandį. Pavaduotojos teigimu, daryti toli siekiančias išvadas apie darbo rinkos atsigavimą dar anksti, tačiau pragiedruliai joje nuteikia optimistiškai.
Inga Smalskienė
