Tarptautinis atsiskaitymų bankas (angl. Bank for International Settlements, BIS), kartais vadinamas centrinių bankų centriniu banku, paragino bankus pradėti didinti rekordiškai žemas bazines palūkanų normas ir tai daryti greičiau nei praeityje.
Banko apžvalgoje teigiama, kad norint suvaldyti infliaciją ir sumažinti finansinio nestabilumo riziką, reikia griežtesnės pasaulinės pinigų politikos: „Centriniai bankai turi būti pasirengę padidinti palūkanų normas greičiau nei praeityje.“
Azijos, Lotynų Amerikos šalys palūkanų normas jau palengva didina, tačiau išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose – štilis. JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos centriniai bankai veiksmų kol kas imtis nežada. Tik Europos centrinis bankas tapo išimtimi ir balandį pirmą kartą per beveik trejus metus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,25 proc. Jo prezidentas Jeanas Claude’as Trichet‘as leido suprasti, kad palūkanos šią savaitę gali būti dar kartą padidintos.
„Kylant kasdienio vartojimo prekių kainoms ir ekonomikos augimui pasiekiant ribas pasaulinis infliacijos spaudimas sparčiai didėja. Dėl šios rizikos reikia didesnių normų“, – teigiama apžvalgoje.
Kritikavo britus
Išskirtinio BIS dėmesio sulaukė Anglijos bankas: „Jungtinėje Karalystėje infliacija viršija Anglijos banko numatytą 2 proc. ribą nuo 2009-ųjų ir gegužę siekė 4,5 procento. Tačiau Monetarinės politikos komitetas nesiėmė jokių veiksmų. Klausimas, kiek jie ilgai išlaikys tokią politiką.“
Anglijos bankas bazinę palūkanų normą rekordinėse 0,5 proc. žemumose laiko nuo 2009 metų kovo ir manoma, kad tokia padėtis išliks artimiausius 12 mėnesių. Anot BIS, tokia politika finansinėje sistemoje gali įtvirtinti aukštą infliaciją, kuri turėtų neigiamų pasekmių ilgalaikiam ekonomikos augimui.
Tačiau Anglijos bankas su kritika nesutinka. Monetarinės politikos komiteto narys Adamas Posenas pareiškė, kad BIS elgiasi netaktiškai liepdamas visiems centriniams bankams didinti bazinę palūkanų normą.
„BIS pareiškė, kad visi centriniai bankai turėtų padidinti normas, ir pirštu parodė į didesnę nei nenumatyta Jungtinės Karalystės infliaciją. Tai nesąmonė. Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų šalyse paskolų išduodama nedaug, darbo užmokestis auga lėtai, yra mažai įrodymų, kad tikimasi infliacijos augimo bei naftos kainos vis dar nejuda viena kryptimi“, – aiškino jis.
A. Posenas atkreipė dėmesį, kad kai kuriems centriniams bankams, ypač šalių, kurių valiutos susietos su JAV doleriu, vertėtų padidinti bazinę palūkanų normą, tačiau Didžiosios Britanijos ekonomikai infliacijos rizika yra maža, o stagfliacijos – praktiškai neįmanoma.
Visiems laikams
BIS taip pat paragino vyriausybes siekti fiskalinės konsolidacijos ir didžiausia rizika pavadino ne per didelius veiksmus per anksti, bet per mažus veiksmus per vėlai. Be to, bankas pareiškė, kad Europos skolų krizę reikia išspręsti visiems laikams.
„Niekur kitur nematyti tokio ryšio tarp fiskalinio tvarumo ir finansų būklės nei kai kuriose Europos šalyse. Iš šios padėties nėra nei lengvos, nei trumpesnės, nei neskausmingos išeities“, – teigė BIS vadovas Jaime Caruanas.
Taip pat BIS įspėjo, kad JAV nesėkmė tvarkantis su biudžeto deficitu gali tapti nestabilumo šaltiniu, kuris gali stipriai paveikti pasaulio ekonomiką ir sparčiai sumažinti JAV dolerio vertę. Apžvalgoje teigiama, kad negalima būti tikriems, jog šiuo metu JAV įgali lengvai išspręsti biudžeto deficitą.
Verta patikėti
Istorija rodo, kad BIS pastabomis be reikalo nesišvaisto, todėl centrinių bankų vadovams būtina į jas atsižvelgti. „The Wall Street Journal“ tinklaraščio „The Source“ autorius Alenas Mattichas atkreipė dėmesį, kad 2007 metais – likus daugiau nei metams iki didžiausios krizės nuo Didžiosios depresijos laikų – tuometinis BIS vadovas Williamas White’as centrinius bankus įspėjo, kad šie žaidžia pavojingus žaidimus, kurie galiausiai sukels krizę.
Jis pareiškė, kad centrinių bankų nesuvaldomų kreditų kūrimas sukels krizę ir ši atskleis didesnį sistemos disbalanso mastą už pačią krizę. Anot A. Matticho, nulinės palūkanų normos paspartins infliaciją ir vėl sukels tą patį disbalansą.
„Galiausiai centriniai bankai turės suprasti, kad finansų rinkų iškraipymas ir ydingi stimulai negali išspręsti fundamentinių ekonominių problemų. Iki tol jie ignoruos tokias institucijas, kaip BIS, ir toliau kurs pavojingą aplinką“, – rašo A. Mattichas.
Neįtikino
BIS argumentai neįtiko ne tik centrinių bankų, bet ir kai kurių žinomų ekonomistų. Štai Paulas Krugmanas savo tinklaraštyje rašo, kad „labai rimti vyrai tarptautinėje organizacijoje“ pasiryžo rasti pinigų politikos griežtinimo priežasčių.
Anot jo, BIS remiasi augančioms kasdienio vartojimo prekių kainomis ir infliaciją prognozuoja iš skirtumo tarp bankų indėlių ir paskolų palūkanų normų: „Apžvalgos turi būti parašytos ir patvirtintos komitetų – tai reiškia, kad jos remiasi ne naujausia informacija. Šiandien šie du rodikliai rodo kitokią istoriją.“
„Kažkas čia vyksta ir nemanau, kad tai susiję su ekonomine analize, – svarsto P. Krugmanas. – Kaip ir kiti, BIS kuria taisykles ir koncepcijas tik norėdamas pateisinti pinigų politikos griežtinimą neatsižvelgiant į aplinkybes. Panašu, kad šie dalykai slepia stiprų norą sukelti skausmą. Baisu. Ir visas pasaulis nuo to nukentės.“
Faktai: Infliacija
FED birželį atnaujino prognozes ir skaičiuoja, kad šiemet infliacija JAV pasieks 2,5 proc. Anksčiau buvo tikimasi 2,3 proc. augimo.
„Eurostat“ skaičiuoja, kad euro zonos infliacija šiemet sieks 2,7 proc.
Infliacija Jungtinėje Karalystėje gegužę siekė 4,5 proc. ir Anglijos banko numatytą 2 proc. ribą viršijo 36 mėnesius per pastaruosius 40 mėnesių. Anglijos bankas prognozuoja, kad tokios tendencijos išliks ir 2012 metais.
