Anot LBA, siūlomas modelis iškreipia konkurenciją, o dalies finansų rinkos dalyvių bei sektorių atleidimas nuo mokesčio traktuotinas kaip neteisėta valstybės pagalba ir galbūt prieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei – pavyzdžiui, nediskriminavimo principui.
„LBA vertinimu, naujasis mokestis būtų taikomas keliems Lietuvoje veikiantiems didiesiems bankams ir bankų, registruotų už šalies ribų, filialams. Šios finansų įstaigos turėtų prisiimti naujas su mokesčiu susijusias sąnaudas, o tai neigiamai atsilieptų jų konkurencinei padėčiai tarptautinėje finansų rinkoje“, – teigiama antradienį išplatintame LBA pranešime.
Anot LBA, siūlomas mokestis savo esme reiškia naują apmokestinimo sistemą, grindžiamą keliais skirtingais kriterijais, o jokių kitų ekonomikos sektorių, išskyrus finansų įstaigas, dėl vadinamojo nenumatyto pelno apmokestinti nesiekiama.
LBA laikiną bankų solidarumo įnašą dar kovo viduryje įvertino kaip nepriimtiną ir dėl to teigė prašysianti EK išvados.
Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė praėjusią savaitę Trišalėje taryboje teigė, kad siūlomas mokestis yra diskriminacinis bei turės pasekmių šalies investicinei aplinkai.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
