„Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas. Labiausiai bankai konkuravo kredituodami prekybos įmones – šio sektoriaus finansinė būklė buvo vertinama geriausiai, o skolinimo jam neribojo nei vienas bankas. Ateinantį ketvirtį konkurencija labiausiai turėtų didėti dėl apdirbamosios gamybos, prekybos ir žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių kreditavimo“, – sako Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Vis dėlto bankai kreditavo ne visas įmones. Daugiausia apklausoje dalyvavusių bankų (penki iš dešimties) nurodė, kad ribojo skolinimą nekilnojamojo turto veiklą vykdančioms įmonėms. Taip pat atsargiau skolinama buvo transporto, viešbučių ir restoranų bei statybos veiklą vykdančioms įmonėms (ribojantys skolinimą šiems sektoriams teigė trys iš dešimties bankų).
Pasak A. Škarnulio, prie nuosaikaus įmonių paskolų paklausos augimo prisidėjo verslo siekis patenkinti augantį investicijų ir apyvartinių lėšų poreikį ir žemas bendras palūkanų normų lygis.
Namų ūkių paklausa paskoloms būstui įsigyti iš esmės nesikeitė, o vartojimui – padidėjo. Vartojimo paskolų paklausos didėjimą, anot bankų, lėmė ne tik augantis vartotojų pasitikėjimas ir mažos palūkanų normos, tačiau ir aktyvesnis ilgalaikio naudojimo prekių, tokių kaip automobiliai ar buitinė technika, įsigijimas.
Bankai teigė, kad skolinimo sąlygų namų ūkiams būstui įsigyti artimiausiu metu neketina keisti, tačiau vartojimo paskolų teikimo sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti.
Palyginti su ankstesne apklausa, bankai tikisi spartesnio būsto kainų augimo – septyni iš dešimties apklaustų bankų nurodė besitikintys iki 10 proc. sieksiančio naujo būsto kainų kilimo, o dar vienas apklausos dalyvis tikėjosi, kad naujos statybos būsto kainos augs 10–20 proc. Senos statybos būsto ir komercinių patalpų kainos, anot bankų, turėtų kilti nuosaikiau.
