Įmonių bankroto procedūras vykdančios bendrovės „Orinata” direktorius Edmundas Rauktys sako iš bankrutuojančių įmonių darbuotojų kasdien išgirstantis daug priekaištų dėl nesulaukiamų išmokų iš Garantinio fondo. „Anksčiau žmonės jas gaudavo per tris mėnesius nuo mūsų paraiškos pateikimo šiam fondui. Dabar vargu ar bus sumokėtos per metus. Ir žmonėms mes nieko konkretaus negalime pasakyti, tik parodome į dangų, - vienas Aukščiausiasis gal težino”, - apie liūdną padėtį pasakojo E.Rauktys.
Tampa socialine problema
Pasak „Orinatos” direktoriaus, bankrutuojančių įmonių darbuotojams išmokos, kurios, atsižvelgus į turimą darbo stažą, gautą atlyginimą, siekia nuo 800 iki beveik 5 tūkst. litų, pradėjo vėluoti nuo praėjusio rudens. Pagrindinės priežastys trys - ėmė sparčiai daugėti bankrutuojančių įmonių, ypač statybos, krovinių gavenimo, siuvimo, medienos apdirbimo, Garantiniam ir vaikų išlaikymo fondams prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurta bendra administracija, pernai rudenį priimta Garantinio fondo įstatymo pataisa, kuria vadovaujantis į šio fondo išmokas gali pretenduoti iki jo įsteigimo 2000-aisiais bankrutavusių įmonių darbuotojai.
E.Raukčio teigimu, įkūrus bendrą minėtų fondų administraciją, pirmiau bandoma gelbėti išlaikymo neturinčius vaikus, o bankrutavusių įmonių darbuotojai, kurie turėtų išlaikyti vaikus, palikti likimo valiai. Praplėtus ratą galinčiųjų pretenduoti į iš visų įmonių ir valstybės biudžeto skiriamų lėšų kaupiamą Garantinį fondą, į jo išmokas gali pretenduoti, pavyzdžiui, bankrutavusių „Alytaus grūdų”, Pilėnų paukštyno, siuvimo įmonės „Alytex” darbuotojai.
Vien šiuo metu Alytaus mieste bankrutuoja per 50, rajone - 10, šalyje - per 2 tūkst. įmonių. Iš viso „Orinatos” pateiktose paraiškose Garantiniam fondui prašoma 1 mln. 43 tūkst. litų išmokų.
Daugiau kaip 500 šalies įmonių darbuotojai laukia išmokų iš Garantinio fondo. Per mėnesį apsvarstoma tik nuo 20 iki 30 paraiškų gauti išmokas.
„Šios išmokos tampa socialine problema, nes žmonės, nesusirasdami darbo ir neturėdami kitų pajamų, priversti varstyti bankroto procedūras atliekančių bendrovių duris”, - pabrėžė E.Rauktys.
Garantinio fondo administracijos atstovų tvirtinimu, išmokų tenka ilgiau laukti todėl, kad daugėja bankrutuojančių įmonių, o pateiktų paraiškų peržiūrėjimas užsitęsia, nes reikia atidžiai įvertinti, kam skiriami valstybės biudžeto bei dirbančių įmonių į fondą paskirti pinigai.
Laukiama naujos bankrotų bangos
Tarp Alytuje bankrutuojančių įmonių didžiausių išmokų iš Garantinio fondo tikisi dviejų siuvimo įmonių - „Siuvitos” ir „Vygmantanos” - darbuotojai - maždaug po 250 tūkst. litų. Veiklos nevykdančios statybų bendrovės „Vitaugė” darbuotojai - 70 tūkst. litų.
Fondo išmokos vis tolsta buvusiems Alytaus statybų grupės, transporto paslaugų įmonės „Transrema”, „Pušinės trobos” iš Makniūnų darbininkams.
„Orinatos” direktorius sako, kad netrukus, pradėjus visu pajėgumu dirbti iš atostogų grįžusiems Kauno apygardos teismo teisėjams, kurie priima sprendimus dėl bankroto paskelbimo įmonėms, laukiama naujos bankrotų bangos. Alytuje ši procedūra gresia ne vienai statybų ir krovinių gabenimo bendrovei.
Per vasarą, kai atostogauja dalis teisėjų, šešioms Alytaus įmonėms dėl nemokumo iškeltos bankroto bylos. Dvi iš jų nemažos, tarp statybininkų gerai žinomos - „Jundos plokštė”, besivertusi medienos apdirbimu, ir R.Vadeikos individualioji įmonė, prekiavusi medienos gaminiais.
Alma Mosteikaitė
