Dabar pensininkais tampantiems žmonėms bankomatai jau nebekelia tokio siaubo, kokį keldavo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus duomenimis, mieste ir rajone gyvena apie 42 tūkstančius pensijų gavėjų. Ir tik mažesnei daliai jų pensijos atnešamos tiesiai į namus. 25 tūkstančiai pensininkų pinigus gauna per bankus.
Geriau grynieji
Tačiau ir dabar yra gana daug vyresnio amžiaus žmonių, taip ir nepanorusių išmokti naudotis banko kortele, atsiskaityti ja parduotuvėse, vaistinėse. Vos pensija pervedama, artimųjų ar banko darbuotojų padedami, žmonės pasiima visus pinigus ir mieliau naudojasi grynaisiais.
Bankai mato kiekvienos kortelės veiksmus ir supranta, kad kai kuriose nevyksta joks judėjimas.
Bankai skatina senjorus pratintis prie naujovių, teigia, jog patiems žmonėms bus ir patogiau, ir saugiau. Vyresnius siekiama išmokyti ir elektroninės bankininkystės paslapčių.
Bankai net akcijas rengia, pavyzdžiui, senjorui, dvidešimt kartų nusipirkusiam prekių ir sumokėjusiam ne grynaisiais, o kortele, įteikiama dovana.
Be to, yra rengiami specialūs užsiėmimai, kuriuose vyresni, o kartais ir jaunesni žmonės gali išmokti naudotis bankų kortelėmis, elektronine bankininkyste.
„Nereikia man tų kortelių! Kai pinigai piniginėje, žinau, kad aš juos turiu: vienus atskaičiavusi galiu paslėpti, kitus nešiotis. O su kortele ir apgauti, ir nuskaičiuoti ne taip gali“, – iki šiol į kalbas nesileidžia 70-metė pensininkė.
Jei nori, išmoksta
Tokios nuomonės atsikratyti neskubančiuosius vieno Lietuvoje veikiančių bankų darbuotoja Gražina Mickienė kviečia dalyvauti Senjorų finansų akademijos užsiėmimuose. Šią savaitę banke jau įvyko kelios akademijos pamokos.
Pernai rugsėjį Senjorų finansų akademija veikė visoje Lietuvoje. Vyresnio, pensinio amžiaus žmonės galėjo gauti informacijos ir pasimokyti, kaip naudotis kortele, interneto banku, kaip nebijoti banko technologijų, pasikonsultuoti, kaip pasikeisti PIN kodą ir pan. Visą tokią informaciją akademijoje vyresnio amžiaus žmonėms teikė jų bendraamžiai – taip pat senjorai.
Panevėžyje visus senjorų atsiliepimus ir patirtį yra sukaupusi Senjorų finansų akademijos konsultantė G. Mickienė. Ji puikiai žino, kokias baimes, nusiteikimą jaučia vyresni žmonės, kiek pastangų kainuoja pradėti mokėti parduotuvėje ar vaistinėje kortele, nors toks būdas yra ir patogesnis, ir saugesnis.
Apgavikai baugina
Senjorų finansų akademijos konsultantė G. Mickienė, bendraudama su žmonėmis, suprato, kad baimę ir nepasitikėjimą kelia nuolat girdima informacija apie apgautus žmones. Žinodami, kaip atrodo lengvai išviliojami elektroninės bankininkystės kodai, daugelis nė girdėti nenori apie galimybę naudotis šia paslauga.
Net banko kortelių kodai, atrodo, lengvai nužiūrimi, kortelės ištraukiamos ar išviliojamos.
2011 metų duomenimis, Lietuvoje senjorai tik 11 procentų visų išlaidų sumokėdavo kortele, kai tuo metu, pavyzdžiui, Estijoje vyresnio amžiaus žmonės sumokėjo per 30 procentų išlaidų.
G. Mickienė ne tik veda užsiėmimus, ji kasdien konsultuoja į banką užsukančius vyresnio amžiaus žmones. Yra ne vienas klientas, kuris į banką ateina tik pensijos pervedimo dieną, paprašo padėti pasiimti pinigus ir išsineša grynuosius. „Stengiuosi išmokyti žmogų, kaip naudotis bankomatu, patariu visų pinigų iš karto neimti, bet įsiklauso ne kiekvienas“, – apgailestauja konsultantė.
Senjorų finansų akademijos užsiėmimų lankytojams daugeliui žinomi, įprasti dalykai tampa atradimais, naujovėmis. „Smagu, kad yra tas naujoves priimančių, norinčių išmokti žmonių“, – sako G. Mickienė.
Senjorų konsultantai – taip pat vyresnio amžiaus žmonės, jie patys kažkada yra tai patyrę kai pradėjo naudotis kortele, bankomatu, interneto banku. Juk šie dalykai į mūsų gyvenimą įėjo ne taip jau seniai.
Akademijos konsultantai pasakoja senjorams, kodėl atsiskaityti kortele saugiau, patogiau, paskatina pabandyti ja pasinaudoti. Banko darbuotojų kalbinti senjorai prisipažino dažnai nedrįstantys prieiti prie jaunesnio žmogaus banko padalinyje, todėl ir nuspręsta parinkti konsultantus, atsižvelgiant į senjorų norą bendrauti su panašaus amžiaus žmonėmis. Konsultantais įdarbinti vyresni žmonės džiaugėsi galimybe sugrįžti į darbo rinką, gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, padėti savo bendraamžiams.
Vis dėlto Lietuva – viena gryniesiems ištikimiausių valstybių Europoje. Mat nors mokėjimo kortelė, bankomatas, elektroninė bankininkystė daugeliui tautiečių jau yra neatsiejama kasdienių finansų valdymo dalis, vyresnio amžiaus žmonėms dažnai tai baimę keliantys įrankiai, apaugę baimėmis ir mitais.
V. Jaleniauskienė
