Vietą po saule finansų pasaulyje bando išsikovoti jaunas veikėjas. Jis vadovaujasi Koranu ir taikosi į XXI amžiaus musulmonus.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama ir rašoma apie finansų pasaulį. Atrodytų, šiandien mažai kas nustebintų bankininkystės sektoriuje, vis dėlto… Ar kada nors pasvajojote apie bankus, kurie už suteiktas paskolas negalėtų reikalauti palūkanų? Galbūt bandėte įsivaizduoti finansų institucijas, kurios neturi teisės investuoti į alkoholio, erotikos ar lošimų verslą? Tokie bankai egzistuoja.
Atsirado neseniai
Modernūs bankai musulmoniškuose kraštuose atsirado visai neseniai. 1963 metais Egipte įkurtas pirmasis taupomasis bankas, kurio veikla atitiko religines nuostatas. Nerukus atsirado daugiau panašių iniciatyvų, o 1975 metais Dubajuje suformuotas pirmasis modernus komercinis bankas. Šiuo metu islamiškieji bankai veikia daugiau nei 50 valstybių. „Moody’s“ teigimu, kasmetinis islamo finansų sektoriaus augimas ikikriziniu laikotarpiu siekė nuo 10 iki 15 proc. „International Finance Service“ duomenimis, islamo bankai kontroliuoja apie 800 mlrd JAV dolerių vertės turtą. Net tris ketvirčius šios sumos sudaro komercinių bankų turtas, likusi dalis – fondai, obligacijos ir išvestinės finansinės priemonės.
Draudžia lupikauti
Nuo Džakartos iki Londono steigiamos finansų institucijos privalo vadovautis musulmoniškomis teisės, religijos ir socialinėmis nuostatomis. Tiesą sakant, visas šias sritis reguliuoja Šariato teisė, kurioje riba tarp oficialių religijos ir valstybės įtvirtintų taisyklių bei moralinių elgesio normų yra miglota. Šariato nuostatos reguliuoja daugelį musulmonų gyvenimo aspektų. Vienas jų – draudimas imti palūkanas.
Judaizmas sugalvojo šį apribojimą, krikščionybė perėmė, o islamas išlaikė. Besivystanti Vakarų civilizacijos ekonomika ilgainiui lupikautojus pavertė bankininkais. Musulmoniškos Rytų kultūros išsaugojo tradicijas, tačiau tuo pat metu aktyviai ieškojo būdų joms apeiti.
Nevengia gudrybių
Žinoma, islamo bankų tikslas yra toks pats kaip tradicinių – pelnas. Deja, pranašas Mahometas, nustatydamas palūkanų draudimą, nepagalvojo apie XXI amžiaus finansų iššūkius, todėl musulmonams teko pasitelkti įvairių gudrybių. Siekdami apeiti Šariato normas, draudžiančias pinigų skolinimą už palūkanas, musulmonai sugalvojo keletą alternatyvų, kurios netrikdo Alacho. Islamo bankai neišduoda tradicinių paskolų. Su klientais tariamasi dėl būsimo pelno arba nuostolių pasidalijimo „Mudharabah“, išperkamosios nuomos „Ijar“ arba partnerystės sutarčių „Musharakah“. Šios priemonės leidžia bankui gauti pelną iš įvairų antkainių sutarties mokesčių ir panašių gudrybių, kurios nelaikomos palūkanomis. Musulmonai įsigudrino emituoti nuosavas obligacijas „sukuk“, kurti kai kuriuos išvestinius finansinius produktus, steigti investicinius fondus ir net turtą versti į vertybinius popierius.
Draudžiama investuoti
Koranas numato ir kitų apribojimų. Islamas draudžia spekuliacinę veiklą. Panašu, kad šią nuostatą reikėtų perimti ir Vakarų bankininkams. Be to, kiekvienas finansinis instrumentas turi būti užtikrintas realiu turtu, o tai pašalina galimybę kurti kai kuriuos kenksmingus išvestinius finansinius produktus. Islamo bankai negali investuoti į alkoholio, lošimų, pornografijos, pramogų ir kiaulienos industriją. Kai kur šie ribojimai taikomi ir tabako bei ginklų pramonei.
Be viso to, laikantis Korano 2,5 proc. metinių pajamų reikia paaukoti labdarai. Save gerbiantys islamo bankai dalijasi gautu pelnu su neturtingiausiais visuomenės nariais. Ši praktika leidžia užtikrinti tam tikrą socialinę lygybę. Galbūt ne veltui Vatikanas yra nurodęs islamiškąją bankininkystę kaip sektiną pavyzdį Vakarų pasauliui.
Iranas pirmauja
Tarp islamiškųjų bankų Iranas yra aiškus lyderis, užimantis trečdalį rinkos. Šioje šalyje visi bankai privalo paklusti Šariato teisės nuostatoms. Šeši iš dešimties didžiausių islamo bankų yra įsikūrę šioje valstybėje, tarp jų ir didžiausias – „Bank Melli Iran“, kurio turto vertė siekia 45 mlrd. JAV dolerių.
Panašios politikos laikosi ir kitos Persijos įlankos valstybės. Antroji sąraše – Saudo Arabija, trečioji – Malaizija. „Standard & Poor’s“ duomenimis, potencialus šio sektoriaus augimas gali siekti net 4 trln. JAV dolerių.
Vis dėlto didžioji dalis musulmoniškųjų kraštų nusiteikę pakankamai liberaliai, jų kraštuose tradiciniai bankai nevaržomai konkuruoja su islamiškų tradicijų finansinėmis institucijomis.
Emigruoja į Vakarus
Jungtinė Karalystė pagal islamiškų investicijų kiekį užima aštuntą vietą. Niekam ne paslaptis, kad dažniausiai šios šalies teisininkai kuria teisines priemones, kuriomis siekiama apeiti religinius finansų sektoriaus suvaržymus.
Europoje ir JAV nuolat auga musulmonų populiacija, tad nenuostabu, kad Vakarų bankai nusiteikę potencialiems klientams pasūlyti jų pažiūras atitinkančias paslaugas. „HSBC“, „Deutche Bank“, „UBS“ ir „City Group“ įkūrė atskirus padalinius, atsakingus už islamiškų finansinių produktų kūrimą. Savo ruožtu didieji islamo bankai atidaro padalinius JAV ir Europoje. Bankininkai nustebę, nes neretai jų klientais tampa ir kitų religijų atstovai, kuriuos žavi etinės islamiškų finansų nuostatos.
Neaiškios perspektyvos
Nepaisant šios plėtros ir socialiai atsakingos veiklos, vargu ar islamiški bankai sugebės konkuruoti su tradicinėmis finansų institucijomis. Pirmiausia jų finansų produktai atrodo pernelyg komplikuoti. Tačiau didžiausių problemų kelia mokestiniai klausimai.
Perkant turtą už skolintas lėšas tradiciniu būdu sandoris tėra apmokestinamas vieną kartą. Naudojantis islamo bankų paslaugomis apmokestinimų skaičius gali smarkiai išaugti, nes turtą iš pradžių įsigyja pats bankas, o vėliau pakartotiniais sandoriais perparduoda jį naujam savininkui. Mokestinis reguliavimas tampa pagrindine kliūtimi bankų islamizacijai Europoje ir JAV.
Tačiau visų šalių musulmonai ateityje mielai naudosis jų religines pažiūras atitinkančiomis paslaugomis. Atsižvelgiant į spartų šios religijos plitimą galima įžvelgti šviesių islamiškos bankininkystės augimo perspektyvų. Tačiau kol kas ši finansų sektoriaus dalis tesudaro lašą jūroje.
Faktai: Islamiškieji bankai
Islamiški bankai privalo vadovautis Šariato teise, kuri draužia imti palūkanas už suteiktas finansines paslaugas.
Pagal Koraną draudžiama investuoti į pramogų verslą, alkoholį, pornografiją, lošimus ir kiaulienos pramonę.
Šis finansų sektorius kasmet išauga 10–15 proc.
Islamo finansų centrai: Iranas, Saudo Arabija, Malaizija, Kuveitas, JAE, Bahreinas, Kataras, Jungtinė Karalystė ir Turkija.
„HSBC“, „Deutche Bank“, „UBS“ ir „CityGroup“ įkūrė atskirus padalinius, atsakingus už islamiškų finansinių produktų kūrimą.
Andrius MARTINKUS
