Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę, bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamais ekonomikos atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją.
Atsargesni, bet atviresni
„Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas, Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.
Šią savaitę jis Panevėžyje susitiko su verslininkais, miesto valdžios, žiniasklaidos atstovais pasikalbėti apie bendradarbiavimo perspektyvas, padiskutuoti, kaip išmokome krizės duotą pamoką, ką galėtume padaryti bendromis jėgomis, kad ekonomika greičiau atsigautų ir pagerėtų visų gyvenimas.
„Swedbanko“ valdybos pirmininko teigimu, tokios išvykos į regionus labai naudingos, nes leidžia geriau suprasti, kuo gyvena vietos bendruomenės, kokie žmonių lūkesčiai ir nuotaikos. Be to, glaudžiau pabendraujama su banko filialų darbuotojais. Tada galima geriau suvokti esamą situaciją rinkoje ir priimti sprendimus, kaip efektyviau dirbti ir būti naudingiems klientams.
„Jau sutariama, kad krizė pasiekė savo dugną. Tam tikri ekonomikos rodikliai, verslo ir visuomenės nuotaikos rodo, kad pamažu ropščiamės į viršų. Taigi turime žiūrėti į priekį ir galvoti, kaip greičiau išsikapstyti. Ekonomika pati savaime be visų mūsų pastangų neatsigaus. Mūsų bankas pasirengęs atversti naują puslapį“, – kalbėjo A.Danys.
Pasak jo, Lietuvos eksportas atsigauna sparčiausiai, apskritai jis šiuo metu yra varomoji šalies ekonomikos jėga. Tuo tarpu vidaus vartojimas taip sparčiai nekyla.
Ekonomistai aiškina, kad tai didele dalimi lemia tvyranti baimė dėl rytojaus. Gyventojai ir verslas nežino, kokie bus mokesčiai, kokios kainos.
Paėmusiesiems paskolas neaišku, kaip keisis bankų palūkanos. Nežinomybė verčia taupyti, todėl nekyla vidaus vartojimas.
„Swedbanko“ valdybos pirmininkas patvirtino, kad žmonės iš tiesų taupo. Netgi sunkmečiu dalis visuomenės prisitaikė prie sumažėjusių pajamų ir sugeba nuo algos dar šiek tiek atsidėti. „Daugėja indėlių, bankai turi daug pinigų ir nori juos skolinti“, – tvirtino A.Danys.
Iš pokalbių su Panevėžio verslininkais, ūkininkais valdybos pirmininkui susidarė įspūdis, kad jų nuotaika gana optimistiška. Jį maloniai nustebino, kad Panevėžys turi palyginti daug užsienio investuotojų.
Pasak jo, bankas kelia sau uždavinį nuodugniau susipažinti tiek su stambaus, tiek su smulkiojo verslo rūpesčiais ir pasiūlyti paslaugas, produktus, kurie skatintų jį sparčiau plėtotis. „Pavyzdžiui, Vakaruose bankuose dirba agronomai, nes jie geriau žino žemdirbių problemas ir gali pakonsultuoti bankininkus“, – apie svarbą būti kuo arčiau potencialaus kliento kalbėjo svečias.
Ant to paties grėblio nelips
Bankas nusiteikęs skolinti, tačiau, kaip juokavo A.Danys, ant to paties grėblio antrą kartą nelips.
„Mes nesuinteresuoti tik didinti paskolų portfelį. Mes norime atsakingai skolinti, padėti klientui gerai įvertinti savo finansines galimybes“,– pabrėžė A.Danys.
Šiuo atžvilgiu tam tikrų lengvatų bankas pasiruošęs padaryti lojaliems verslo klientams, su kuriais dirba daug metų.
A.Danys teigė, kad bendrovė „Swedbank“ geranoriškai yra nusiteikusi ir privačių klientų atžvilgiu.
Kalbėdamas apie būsto paskolas jis sakė, kad per šių metų 8 mėnesius būsto paskolų paraiškų, palyginti su 2009-ųjų tokiu pat laikotarpiu, padaugėjo 36 procentais.
Dabartiniai būsto paskolų rodikliai panašūs į 2005 metų. Pasak banko valdybos pirmininko, tai gana neblogi rezultatai, nes grįžti į 2008-ųjų laikotarpį būtų nerealu ir ekonomiškai netvaru.
„Swedbankas“ būsto paskolų sąlygos dėl pradinės įmokos ir paskolos termino lieka tos pačios. Pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 25 procentai, ilgiausias paskolas terminas – 40 metų.
Tačiau neseniai bankas patvirtino naują būsto paskolų kainodarą. Pasak A.Danio, nuo šiol būsto paskolas imantiems klientams marža nesikeis, jeigu jie laiku atsiskaitys. Jeigu tai padaryti nurodytais terminais negalės, marža kils, tačiau vėl pradėjus mokėti paskolą pagal grafiką – mažės. Taigi klientas galės pats reguliuoti maržą. „Žmogui, kuris priima sprendimą imti paskolą būstui, tai yra stimulas geriau įsivertinti savo finansines galimybes“, – mano A.Danys.
Bankininkystės specialistas pabrėžė, kad tiems gyventojams, kuriems už būsto paskolą per mėnesį tektų atiduoti 40– 50 procentų savo atlyginimo, geriau nerizikuoti jos imti. „Mes norime, kad tiek privatūs, tiek verslo klientai suprastų, jog jiems nederėtų rūpintis pažymomis, atspindinčiomis didesnes jų pajamos, nei jos yra iš tiesų“, – sakė bankininkas.
„Swedbankas“ bendradarbiauja su bendrojo lavinimo mokyklomis ir kolegijomis, skatindamas jaunų žmonių verslumą, prisidėdamas prie tam tikrų mokymo programų rengimo.
Daugiabučių renovacija
„Swedbankas“ nuo gruodžio 1 dienos pradės duoti paskolas su 3 procentų fiksuotomis palūkanomis daugiabučiams namams renovuoti.
A.Danio teigimu, dabar banko specialistai stengiasi parengti kuo suprantamesnę ir klientams patogesnę šių paskolų išdavimo tvarką.
Banko valdybos pirmininko nuomone, daugiabučių namų gyventojų baimė ar nenoras paimti paskolą namo renovacijai yra laikina.
Jis nemano, kad valstybės priimta naujoji daugiabučio renovacijos rėmimo programa bloga.
A.Banys pasakojo, kad Lietuvoje daugiabučio namo renovacija vieno kambario buto savininkui vidutiniškai kainuoja apie 14 tūkstančių litų, Estijoje – 17 tūkstančių, Latvijoje – 20 tūkstančių litų.
