Kai kurių svarbiausių susitikimo pranešėjų niūri nuotaika pabrėžė, kad konfliktas kelia grėsmę didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos bandymams diversifikuoti ekonomiką, atsisakant iškastinio kuro.
Anot žydų valstybės pareigūnų, „Hamas“ kovotojai, spalio 7 dieną įsiveržę į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių ir paėmė daugiau kaip 220 įkaitų.
Per atsakomuosius Izraelio bombardavimus Gazos Ruože žuvo beveik 5,8 tūkst. palestiniečių, pranešė „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.
„Tai, kas neseniai įvyko Izraelyje ir Gazos Ruože (...), susumavus visa tai, manau, kad poveikis ekonominiam vystymuisi yra dar rimtesnis“, – teigė Pasaulio banko prezidentas Ajay Banga Ateities investicijų iniciatyvos (FII) dalyviams.
„Manau, kad esame labai pavojingoje vietoje“, – pridūrė jis, sakydamas kalbą renginyje, dažnai vadinamame „Davosu dykumoje“.
Karas kelia pavojų, kad į gali įsitraukti ir kitos šalys, ypač Libanas, kuriame įsikūrusi Irano remiama „Hezbollah“ kovotojų grupuotė, kasdien susišaudanti su Izraelio pajėgomis.
Bendrovės „BlackRock“ generalinis direktorius Larry Finkas sakė, kad „jei šie dalykai nebus išspręsti, tai tikriausiai reikš daugiau pasaulinio terorizmo, o tai reiškia daugiau nesaugumo, o tai savo ruožtu reiškia, kad didesnė visuomenės dalis bus apimta baimės, bus mažiau vilties“.
„O kai vilties mažiau, matome ekonomikos susitraukimus“, – tvirtino jis.
Organizatoriai teigia, kad į tris dienas truksiantį renginį, kuriame dalyvauja pasaulio bankų vadovai, Pietų Korėjos, Kenijos ir Ruandos prezidentai, užsiregistravo daugiau kaip 6 tūkst. delegatų.
Nestabili kaimynystė
Tačiau Volstrito lyderiai teigė, kad diskusijas inovacijų ir ekonomikos transformacijos temomis bent iš dalies užgoš šokiruojantis smurtas Izraelyje ir Gazos Ruože.
„Sėdime čia, matydami teroristinio išpuolio Izraelyje padarinius ir po to vykusius įvykius, ir tai beviltiškai liūdna, – sakė „Citi“ generalinė direktorė Jane Fraser. – Todėl sunku nebūti šiek tiek pesimistiškai nusiteikusiam.“
Šis karas labai prieštarauja Saudo Arabijos, kuri šiais metais atkūrė ryšius su Iranu ir prieš prasidedant kovoms derėjosi dėl Izraelio pripažinimo, propaguojamai stabilesnių ir klestinčių Vidurio Rytų vizijai.
Konfliktas prasidėjo įpusėjus karalystės faktinio valdovo sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano propaguojamai reformų darbotvarkei „Vizija 2030“, kuria siekiama pertvarkyti nuo naftos priklausomą Saudo Arabijos ekonomiką.
„Saudo Arabijai šiandien svarbiausia vidaus pertvarka, kuriai reikia stabilios kaimynystės“, – teigė Kristin Diwan iš Persijos įlankos valstybių instituto Vašingtone.
„Kai regionas asocijuojasi su karu ir terorizmu, žmonėms sunkiau investuoti, žaisti golfą Rijade ar degintis Raudonosios jūros pakrantėje“, – kalbėjo ji.
Rijadas pasmerkė smurtą prieš civilius Gazos Ruože ir patvirtino, kad remia palestiniečių reikalą.
Šaltinis, susipažinęs su diskusijomis dėl galimo santykių su Izraeliu normalizavimo, šį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis procesas buvo sustabdytas.
Viltys dėl stabilumo
Saudo Arabijos pareigūnai pareiškė, kad ketina tęsti ekonomikos reformų planus, nors baiminasi didesnių neramumų regione.
Šią savaitę sostinėje vyksta ne tik FII, bet ir pirmoji mados savaitė bei bokso varžybos tarp Tysono Fury ir Francis Ngannou.
FII atidarymo ceremonijoje sudainavo „Britain's Got Talent“ dalyvis Malakai Bayoh, už jo ekrane mirgėjo didžiulis balandis.
Kai kurie dalyviai, nepaisant niūrių žinių iš regiono, buvo nusiteikę pozityviau.
Statybos inžinerijos įmonės „Egis Group“ generalinis direktorius Laurent'as Germain'as AFP sakė, kad karas „yra kiekvieno iš mūsų mintyse“.
„Tačiau manau, kad ekonomikos pasaulyje mes esame optimistiški žmonės. Tikimės, kad kuo greičiau grįšime prie stabilumo“, – kalbėjo jis.
Bendrovės „S&P Global Commodity Insights“ vyriausiasis energetikos strategas Atulas Arya teigė, kad geopolitinė situacija yra sudėtinga, tačiau „ekonomikos plėtra niekada nesustoja“.
