Beveik kas savaitę galima išgirsti apie naują skandalą, krečiantį Vakarų pasaulio bankininkus. Visuomenei prarandant tikėjimą bankininkų etika pradedama svarstyti, ar nebūtų geriau perleisti bankų vairą kam nors iš geresne reputacija pasižyminčio sektoriaus.
Atrodė, kad bankai visą gerą reputaciją prarado 2007–2008 m. per finansų krizę. Tačiau pastarieji įvykiai atskleidė, kad bankai iš praeities klaidų nepasimokė. Bankas „JP Morgan“ neatsargiomis investicijomis prarado milijardus, HSBC plovė pinigus narkotikų karteliams, kiek bankų įsipainiojo į milžiniško masto manipuliavimą LIBOR palūkanomis, dar nėra neaišku. O šviežiausias skandalas – „Standard Charter“ pinigų plovimas Iranui.
Nebeliko kandidatų
Anglijos banko vadovo pavaduotojas Paulas Tuckeris, sukrėstas LIBOR skandalo, bankų sistemą išvadino pamazgų duobe. Pasak ekonomisto Davido Blanchflowerio, bankų nepaklusnumas reiškia, kad Anglijos bankui vadovo kitais metais teks ieškoti ne bankų sektoriuje.
Ant anksčiau realiausiais kandidatais laikytų asmenų užslinko skandalo šešėlis. Tad dabartinis tinkamiausias kandidatas į JK centrinio banko postą yra lordas Gusas O‘Donellas – ilgametis ministrų kabineto sekretorius, kuris turi daug sėkmingos administravimo patirties, tačiau niekad nevadovavo bankui.
Pastaraisiais metais vyrauja tendencija kviestis profesionalų bosą, kuris pasižymi gerais vadybos įgūdžiais, nors nebūtinai turi patirties atitinkamame sektoriuje. „Jei įmonei reikia dramatiškų pokyčių, geriau žvalgytis platesniame žmonių spektre“, – BBC sakė Johnas Purcellis iš „Purcell and Company“ paieškos agentūros.
Jam antrino daktarė Amanda Goodall iš Londono Sityje esančios Casso verslo mokyklos: „Jei institucija arba sektorius tapo korumpuotas, tada gali prireikti pasikviesti ką nors iš šalies, kas galėtų padėti „apsivalyti.“
Atitrūkę nuo realybės
Tokia mintis atrodo logiška pažvelgus į bankininkų darbo etikos principus. Teisės firmos „Labaton Sucharow“ atliktas JAV ir JK finansinių paslaugų sektoriaus etikos tyrimas atskleidė nerimą keliančius rezultatus. 24 proc. sektoriaus darbuotojų tiki, kad norint sulaukti sėkmės reikia laužyti taisykles. 41 proc. apklaustųjų buvo tikri, kad jų darbovietėje nėra elgiamasi netinkamai, tačiau vienas iš keturių tyrimo dalyvių sakė esantys liudytojai ar žinantys apie įstatymų pažeidinėjimą savo darbovietėje.
Savo komentare „Financial Times“ finansų apžvalgininkas Gary Silvermanas teigia, kad bankininkai yra atitrūkę nuo realybės: „Bankų „Barclays“ ir „JP Morgan“ situacijos man byloja, kad bankininkams reikia grįžti į teritoriją, kurioje jie kadaise gyveno, – ta teritorija vadinama realiu pasauliu. Ten juos būdavo galima rasti prieš daugelį metų, kai finansai dar nebuvo tokie automatizuoti o elektroninės rinkos neatliko tokio didelio vaidmens jungiant taupančiuosius su skolintojais.“
G. Silvermanas lygina bankininkus su paaugliais, kurie visą laiką sėdi užsidarę savo pasaulyje ir žaidžia kompiuteriais. Vienas nesigaudymo realybėje pavyzdžių – „JPMorgan“ nesėkmingų investicijų atvejis. Pasak banko vadovo J. Dimono, prekybininkai turėjo investuoti „atliekamus grynuosius“ (skirtumą tarp indėlių ir paskolų) į konservatyvius finansinius instrumentus. Tų „atliekamų grynųjų“ buvo 350 mlrd. JAV dolerių (977 mlrd. Lt).
„Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo beprotiškiau tai skamba. Kokioje planetoje 350 mlrd. JAV dolerių yra „atliekami grynieji“? Įtariu, kad jei bankininkai daugiau pasivaikščiotų lauke, rastų geresnių būdų panaudoti tokius pinigus“, – piktinosi G. Silvermanas.
Pirma savo interesai
Bankų sistema Vakaruose taip sutvarkyta, kad bankininkai pirmiausia siektų asmeninės naudos sau, o ne kitiems. Kaip rašo „The Economist“, bankuose visos institucijos bendri rezultatai ir finansinis atlygis darbuotojui yra per silpnai susiję.
Jei bankas patiria nuostolių, darbuotojai asmeniškai už tai nėra baudžiami. Bankininkai yra skatinami ir gauna priedus už asmeninius rezultatus. Tai skatina nusižengti taisyklėms, o darbuotojai labiau linkę paisyti savo interesų, net jei tai kenkia kitiems.
30 proc. apklausos dalyvių sakė jaučiantys spaudimą pažeisti įstatymus dėl gaunamų premijų, o 16 proc. teigė, kad už 10 mln. JAV dolerių sutiktų užsiimti vidine prekyba, jei netektų sėsti į kalėjimą. Tik 55 proc. tikino, kad taip niekad nepasielgtų.
Bankininkų nepavyzdinį elgesį su klientais puikiai iliustruoja „Goldman Sachs“ skandalas. Šių metų kovo mėnesį tuometinis vienas iš banko direktorių Gregas Smithas palikdamas postą išplatino laišką, kuriame kaltino banką amoralumu klientų atžvilgiu.
„Paprastai tariant, kliento interesai yra paliekami nuošalyje, o kompanija galvoja tik apie trumpalaikę naudą“, – šių metų pavasarį rašė G. Smithas.
Šventi netaps
Kad ir kiek bankininkų etika būtų nukrypusi nuo įprastų verslo moralės normų, žmogus iš kitos industrijos nėra geriausias sprendimas.
„Jei vadovai susitepę skandalu, kad ir kiek nedaug, jiems aiškiai reikia eiti lauk, – rašė „Reuters“ apžvalgininkas Hugas Dixonas. – Jie taip pat privalo pasitraukti, jei nesugeba pakeisti savo požiūrio iš pinigų grobstymo kultūros į labiau į paslaugas orientuotą kultūrą ar negali nuoširdžiai atsiprašyti už savo praeities nesaikingumą. Tačiau jei kiekvienas aukštesnes pareigas einantis asmuo sunkumų prispaustoje įmonėje išeis, į valdžią ateis naujokų. O tai yra per daug pavojinga.“
Pasak A. Goodall, norint geriausių įmonės rezultatų, reikia žmogaus, kuris gerai išmanytų industriją. „Jei norite darbo jėgos, kuria būtų galima pasitikėti ir kuri atliktų aukščiausios kokybės darbą, tada reikia lyderio, kuris tikrai supranta, kaip išgauti iš jų geriausia, ir aš tikiu, kad tam reikia ko nors, kas bent jau yra iš tos pačios industrijos ar sektoriaus.“
Tad kaip išvalyti šią „pamazginę“? Daugiausia siūloma keisti ne žmones, o jų darbo aplinką. Norima atskirti investicinę bankininkystę nuo mažmeninės, keisti bankininkų premijų sistemą, labiau susieti ją su viso banko rezultatais, griežčiau reguliuoti bankus ir bankų veiklą padaryti skaidresnę.
„Dienos, kai vietos bankininkai buvo beveik tokie pat gerbiami kaip gydytojai, seniai praėjo. Mes bankininkų niekada nepaversime šventaisiais, – rašė „Financial Times“ vyriausiasis ekonomikos komentatorius Martinas Wolfas. – Tačiau mes galime pakeisti bankininkų paskatas, bankų struktūrą ir reguliatorių dėmesio centrą.“
FAKTAI: Pasišalinę bankų vadovai
Gegužės 24 d. už slaptų dokumentų nutekinimą pašalintas Vatikano banko vadovas Ettore Gotti Tedeschi
Liepos 2–3 dienomis dėl LIBOR skandalo atsistatydino „Barclays“ banko pirmininkas Marcusas Agiusas ir vadovas Robertas Diamondas
Liepos 17 d. atsistatydino vienas HSBC banko vadovų už tai, kad bankas plovė pinigus narkotikų karteliams ir teroristams
Liepos 27 d. postą paliko Japonijos „Nomura“ banko vadovas Kenichi Watanabe ir keli kiti aukšti pareigūnai dėl bręstančio vidinės prekybos skandalo
G. Jankaitytė
