– Užsiminėte, kad yra svarbių dalykų, kuriuos turėtų reglamentuoti kol kas dar nepriimti įstatymai. Pavyzdžiui, Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Manote, kad Lietuvoje būtina sukurti ir Finansų ombudsmeno įstaigą? – „Balsas lt. savaitė“ teiravosi Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinio direktoriaus Rūtenio Paukštės.
- Finansų ombudsmeno, arba bankų kontrolieriaus, įstaiga būtų tokia institucija, kuri galėtų tarpininkauti iškilus konfliktui tarp kliento ir banko. Fizinių asmenų teisių srityje yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Fizinių asmenų teises ji bando ginti derindama abiejų pusių interesus. Kalbant apie verslo santykius su bankais tokios tarpininko pareigybės nėra.
Kelia palūkanas
- Kokių skundų gaunate, iš kurių galima spręsti, kad ombudsmeno pareigybė reikalinga. Kokio pobūdžio konfliktų kyla tarp bankų ir klientų?
- Jų tiek daug, kad sunku ir išvardyti. Turime skundų, kai, pavyzdžiui, žmogus negauna atsakymo iš banko bandydamas padėti į bėdą patekusiai savo įmonei, arba susidūręs su laikinu nemokumu, arba tiesiog bandydamas gauti kokios nors informacijos iš banko.
Pasitaiko atvejų, kai bankas už tą informaciją prašo peržiūrėti visą sutartį ir pakeisti palūkanų normą. Pastaruoju metu tai gana populiari procedūra.
Nepelnytas pelnas
- Gal galite smulkiau panagrinėti, kodėl tai neparanku klientams? Intuityviai lyg suvokiame, bet kur čia tie povandeniniai akmenys?
- Povandeniniai akmenys apibūdinami paprastai. Bankas, siekdamas tik pelno ir nežiūrėdamas, kas yra kitoje pusėje, nepaisydamas verslo kliento, spaudžia jį mokėti didesnes palūkanas. Rezultatas – bankas, suteikdamas nedidelę paslaugą, gauna už tai nepelytai ir neproporcingai didelį pelną.
O klientas atsiduria gana keblioje padėtyje, kada negali nutraukti sandorio. Jis susietas su banku. Galima sakyti, kad bankas naudojasi silpnosiomis kliento vietomis.
- Ar jūsų asociacija yra ta institucija, kuri padeda klientui spręsti tokius nelengvus klausimus?
- Kaip ir visos visuomeninės organizacijos neturime galių. Galime kelti tą problemą, galime ją viešinti, kalbėti apie tai, bet neturime jokios įstatymų galios spręsti konkrečių dalykų.
Šviesa tunelio gale
- Kokios pastarojo meto bankų santykių su klientais tendencijos? Žiūrint jūsų akimis, santykių krizė aštrėja ar, atvirkščiai, matome santykių palengvėjimą, iš ko būtų galima spręsti apie ekonomikos atsigavimą?
- Klausiate apie padėtį, kuri galbūt bus ateityje. Mano nuomone, džinas jau išleistas iš butelio. Apie bankus ėmėme kalbėti ne kaip apie partnerius, o kaip apie sistemas, siekiančias pelno sau, o ne visuomenei naudingų dalykų. Jeigu nesiimsime priemonių, tai džinas atgal į butelį pats nesulįs.
- Taigi bankai yra netinkami partneriai? Gal net ne visai socialiai atsakingos institucijos?
- Turime labai daug pavyzdžių. Galime atsiversti vos ne kiekvieną laikraštį.
- Ar tokia bankų pozicija nėra klaida ekonomikos požiūriu? Ar tai pagrįsta? Tarkime, nustekensime tą klientą arba ekonomiką, prisigriebsime daug nekilnojamojo turto, užvaldysime tai teisėtai, bet kas paskui?
- Mano nuomone, bankai tikrai daro tą klaidą, apie kurią čia kalbama. Bet bankas gal nėra kokia nors labai gudragalviška, sudėtinga ir protinga sistema. Manau, viskas labai paprasta.
Į Lietuvą iš užsienio nuleidžiami pelno rodikliai. Ir žmonės, kurie sėdi Lietuvoje ir kurių atlyginimas priklauso nuo pelno, nežiūri į nieką daugiau – tik į pelną. Pas tokį darbuotoją atėjęs klientas yra potencialus pelno nešėjas. Dalykai, apie kuriuos stengiamės kalbėti, yra etiškas elgesys.
Etiškas elgesys tam tikra prasme yra dalies savo pelno laikinas atsisakymas įvertinant bendrą padėties kontekstą. Ilgalaikių tendencijų įvertinimas – iki tokio protingumo, kaip suprantu, mūsų bankai dar nepriėjo.
- Kokią šviesą matote tunelio gale?
- Manau, Lietuvoje norėtume turėti tvarkingą, teisingą, reglamentuotą bankų ir klientų santykių sistemą. Per tuos 20 metų, kol esame valstybė, buvo tikrai daug problemų. Atrodytų, tokia natūrali padėtis, kada bankas ir klientas lyg ir susieti viena virvele – kada bankui bus gerai, ir klientui bus gerai – subyrėjo per krizę.
Bankai pradėjo traukti antklodę į save. Ir apnuoginamos problemos. Tai, kas Anglijoje surašyta 500 puslapių knygoje apie bankų santykius su klientais, mums irgi reikėtų tvarkingai suguldyti.
TIK FAKTAI
Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad banku laikomas komercinis ir specializuotas bankas. Minėtame įstatyme nurodyta, kad komercinis bankas – tai Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Specializuotas bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai išduota licencija suteikia teisę išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus.
Šiuo metu Lietuvoje veikia devyni Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, septyni užsienio bankų filialai, veiklą vykdo ir penkios užsienio bankų atstovybės.
