Nors gyventojai pripažįsta, kad naudotis bankų kortelėmis pervedant nemenkas sumas nėra pats saugiausias būdas, visgi žmonės renkasi tai, kas yra įprasta ir patogu.
Anksčiau svarstyta, kad banko kodų kortelių nuo lapkričio mėnesio išvis turėtų nelikti, mat šios yra nesaugios. Esą patikimiausi kodų generatoriai, kurie vidutiniškai kainuoja apie 8 eurus. Pamažu populiarėja ir mobilus parašas – kai kurie ryšio operatoriai šį siūlo už simbolinį mokestį. Tačiau komerciniai bankai sako bandysiantys išsaugoti ir kodų korteles.
„Tai galėtų būti ir greičiausiai bus papildomas kodas, kurį atsiųstume klientui jungiantis prie interneto banko į telefoną, kurį jam reikėtų patvirtinti. Taip būtų užtikrintas papildomas saugumas, kurio dabar kortelės galbūt neturi“, - mano SEB banko Verslo plėtros departamento vadovas Linas Januškevičius.
„Manome, kad kodų kortelės išliks patogi priemonė žmonėms, kurie turi tokius paprastus poreikius – susimokėti komunalinius, pasitikrinti sąskaitos likutį, jei šie nedisponuoja labai didelėmis sumomis“, - teigia „Swedbank“ elektroninių kanalų departamento direktorė Aurelija Lapėnaitė-Sytė.
Lietuvos bankas tvirtina nereikalaujantis, kad nuo lapkričio mėnesio visi gyventojai pereitų prie generatorių ar mobilaus parašo. Esą svarbiausia, kad bankai sugebėtų užtikrinti slaptažodžių kortelių saugumą.
Kai kurie komerciniai bankai tikina, kad jau dabar yra pasiruošę naujiems saugumo reikalavimams.
„Norėčiau nuraminti „Nordea“ klientus – jiems nereikės po lapkričio 1 dienos pereiti prie generatoriaus ar mobilaus parašo, nes dabar esamos kodų lentelės atitinka naujai nustatytus saugumo reikalavimus. Joje generuojamas kodas panaudojamas vieną kartą ir jos negalima pavogti internetu“, - teigia banko „Nordea“ Komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas.
Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad kodų kortelės yra labiausiai paplitusi prisijungimo prie internetinės bankininkystės priemonė – ja naudojasi apie 90 procentų šalies gyventojų.
