„Investuotojai pabrėžė, kad yra pasirengę bendradarbiauti su Vyriausybe, siekdami stiprinti finansų sektoriaus vaidmenį Lietuvos ekonomikoje, tačiau taip pat tikisi labiau prognozuojamos verslo aplinkos ilguoju laikotarpiu ir geresnio sprendimų priėmėjų bei verslo bendruomenės dialogo“, – skelbiama Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pranešime, išplatintame po trečiadienį vykusio „Citadele“, „Luminor“, „OP Corporate Bank“, SEB banko ir „Swedbank“ akcininkų atstovų susitikimo su ministre pirmininke.
Asociacija skelbia, kad susitikime bankų akcininkų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl pastaruoju metu bankų sektoriui taikomos nenuspėjamos mokesčių politikos, taip pat nepakankamo bendradarbiavimo su verslu.
„Atsižvelgiant ir į dabartinę geopolitinę situaciją, tai kelia didelį neapibrėžtumą bankams ir investuotojams, kenkia Lietuvos investicinei aplinkai ir patrauklumui“, – teigia LBA.
„Mokesčių pokyčiai sukėlė nemažai investuotojų abejonių dėl reguliacinės aplinkos nuspėjamumo“, – teigiama pranešime.
Seimas birželį dar vieneriems metams pratęsė pernai įvestą dvejus metus turėjusį galioti laikinąjį bankų solidarumo mokestį. Be to, bankai nuo kitų metų mokės 1 procentiniu punktu didesnį pelno mokestį – 21 proc. Anksčiau įvestas kaip laikinas 20 proc. tarifas bankams prieš kelerius metus tapo nuolatiniu.
Bankų asociacija teigia, kad praėjusį mėnesį Finansų ministerija padvigubino ir bankų mokamas įmokas į Indėlių draudimo fondą, apie tai iš anksto nepranešusi kredito įstaigoms.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė birželio 5-ąją pasirašė įsakymą ir nustatė, jog visų indėlių draudimo sistemos dalyvių metinė į fondą mokamų įmokų norma nuo liepos sudarys 0,2 proc. visų apdraustų indėlių sumos.
G. Skaistė anksčiau teigė, kad solidarumo mokesčio pratęsimas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Anot jos, išskirtinė situacija dėl išaugusių bankų pelnų tęsis dar bent vienerius metus, todėl tokį laiką ir planuojama rinkti įnašą.
Lietuvos banko skaičiavimais, kitąmet iš solidarumo mokesčio būtų galima surinkti 50–70 mln. eurų.
Už 2023 metus bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, o už 2024 metus jie turėtų pervesti panašią sumą.
