Tuo metu Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo praėjusių metų galioja nauja tvarka – bankai yra įpareigoti atlyginti klientams iki 85 tūkst. svarų sterlingų sumą siekiančius nuostolius, patirtus dėl sukčių veiksmų.
JK bankai gali net 72 valandoms (3 dienoms) sustabdyti įtartinas jų klientų atliktas transakcijas. Taip yra siekiama užkirsti kelią sukčiams neteisėtai pasisavinti gyventojų pinigus.
Visgi šiai priemonei nepadėjus ir žmogui praradus pinigus, bankai yra įpareigoti per 5 darbo dienas kompensuoti iki 85 tūkst. svarų sterlingų (apie 98,7 tūkst. eurų) siekiančias sumas.
Nors Lietuvoje bankai fiksuoja rekordinius pelnus, bet apgavysčių atveju jokios atsakomybės prisiimti neturi ir naštą užkrauna klientams.
Praėjusiais metais bankų sektorius antrus metus iš eilės fiksavo aukštus pelningumo rodiklius. 2024 m. Lietuvos banko duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 1,021 mlrd. eurų pelną, t. y. 3,2 proc. daugiau nei 2023 m. (tada pelnas sudarė 989,6 mln. eurų).
Todėl kyla klausimas – galbūt panaši sistema, kai gyventojams kompensuojami nuostoliai dėl sukčiavimo, turėtų būti svarstoma ir mūsų šalyje?
Lietuvoje – nepakankamai dėmesio prevencijai
Finansinių technologijų bendrovės „Ondato“ vadovas Liudas Kanapienis šį JK žingsnį palaiko ir pabrėžia, kad toks modelis skatina visas finansų institucijas siekti aukštesnių klientų apsaugos standartų.
„Jungtinės Karalystės modelį vertinu kaip stiprų žingsnį į priekį siekiant išspręsti realią problemą, t. y. žmonių apgaudinėjimą. Toks modelis skatina visas, o ne pavienes finansų institucijas siekti aukščiausio klientų pinigų apsaugos standarto ir aktyviau investuoti į įvairias priemones siekiant apsaugoti klientus dar iki įvykstant incidentui.
Lietuvoje toks modelis būtų lygiai taip pat įmanomas, žinoma prieš tai aiškiai reglamentuojant atsakomybių ribas ir leidžiant finansų įstaigoms pasiruošti tiek technologiškai, tiek teisiškai“, – dalijosi L Kanapienis.
Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar trūksta veiksmingų priemonių klientų lėšų apsaugai užtikrinti, o finansų įstaigų požiūris šiuo klausimu gerokai skiriasi.
Pasak L. Kanapienio, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama ne prevencijai, o jau įvykusių sukčiavimų pasekmių valdymui.
„Dėl ko apskritai iškėliau šį klausimą, nes požiūris į kliento lėšų apsaugą skirtingose finansų įstaigose yra labai skirtingas. Kol vieni stengiasi į tai žiūrėti labai atsakingai ir saugoti tiek savo klientus, tiek savo reputaciją, kiti įvairiose apgaulės schemose rekomenduojami kaip „tinkamesni“ paslaugų teikėjai.
Aiškus reglamentavimas ir atsakomybės paskirstymas nubrėžtų tinkamą kokybės standartą ir suvienodintų požiūrį į kliento lėšų apsaugą. Taip pat šiuo metu naudojamos priemonės yra daugiau orientuotos į pasekmių valdymą, bet ne jų užkardymą, kurios, reikalauja daugiau investicijų. Reikia daugiau sprendimų, priemonių ir įgaliojimų pačioms finansų įstaigoms nusikaltimų užkardymui prieš jiems įvykstant“, – pažymėjo vadovas.
Daugiau dėmesio prevencijai tikisi ir Lietuvos bankas (LB), kuris taip ir nepakomentavo, ar tokia sistema, kaip JK, būtų naudinga ir Lietuvoje.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, skirtingai nei Jungtinėje Karalystėje, mokėjimo paslaugos reguliuojamos Mokėjimo paslaugų direktyva, kuri yra perkelta į Mokėjimų įstatymą.
Ši direktyva yra peržiūrima ir tikimasi, kad naujuoju reguliavimu bus skiriama daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai ir suteikiama didesnė vartotojų apsauga dėl sukčiavimo nuostolių“, – komentavo LB.
Vien edukacijos nepakanka
„Ondato“ vadovas pažymėjo, kad Lietuvoje itin plačiai kalbama apie žmonių švietimą, tačiau vien to nepakanka – būtinos ir sisteminės priemonės, padedančios realiai apsaugoti gyventojus nuo finansinių sukčių.
„Edukacija visada yra būtina ir tai yra pirmiausia priemonė siekiant užkardyti nusikaltimus, nes tik žinodami įvairias schemas žmonės galės identifikuoti kuomet yra rizika tapti nusikaltimo auka.
Tačiau turime pripažinti, kad vien edukacija yra nepakankama šiandieniniame pasaulyje, nes technologinis nusikaltėlių progresas yra ypatingai greitas ir reikalingos sisteminės bei institucinės priemonės nusikaltimų užkardymui. Tik visi veikdami dėl bendro tikslo galime daryti pokytį.
Taip pat nusikaltimai iš esmės yra pačios aukos problema ir žmonės yra tiesiog kaltinami neatsakingumu, nors nagrinėjant apgaulės schemas akivaizdu, kad jos yra ypatingai sofistikuotai organizuotos ir prieš auką veikiama sisteminiu būdu, didelių organizuotų grupių. Su tuo kovoti galima tik sisteminiu būdu“, – atkreipė dėmesį L. Kanapienis.
Jo nuomone, efektyvesnei kovai su sukčiavimu reikia ne tik daugiau prevencinių priemonių, bet ir aiškaus reguliacinio bei technologinio pagrindo.
„Reguliacinėje aplinkoje reikia aiškiai apibrėžti atsakomybę finansų institucijoms kada jos turėtų prisiimti kliento patirtą žalą ir kaip įstaigos naudojamos priemonės apibrėžiamos kaip nepakankamos.
Technologiniu požiūriu reikalinga greičiau diegti sprendimus, atitinkančius šiandienines technologines aktualijas ir galinčius padėti atskirti ar tikrai klientas, ar sukčius atlieka finansines operacijas. Tokie sprendimai galėtų būti elgsenos analizė, veido atpažinimo sprendimai ir t.t. Kai kuriose dalyse reikalingi ir procedūriniai pakeitimai, nes, pripažinkime, ne visais atvejais būtina atlikti „žaibiškus“ pervedimus“, – pažymėjo L. Kanapienis.
Imasi įvairių priemonių
Nors, pasak LB, pagrindinės priemonės yra susijusios su kliento atpažinimu, tačiau visi šalyje veikiantys bankai taip pat turi savo skambučių linijas, kuriose yra paskyrę atskirą numerį pranešimams apie sukčiavimą.
LB taip pat teigia daug dėmesio skiriantys prašymams atšaukti jau įvykusius mokėjimus.
„Lietuvos bankas rūpinosi, kad būtų tinkamai reaguojama į prašymus atšauti mokėjimus. Dalis finansų įstaigų prašymams atšaukti ar atsekti mokėjimo operacijas teikia pirmenybę, juos nagrinėja visą parą budintys darbuotojai, jie į tokius atvejus reaguoja nedelsdami. Klientams suteikiama galimybė per savo paskyrą stebėti tokio prašymo apdorojimo būseną.
Prie gerosios praktikos taip pat priskiriami atvejai, kai informacija apie mokėjimo operacijų atšaukimą ar atsekimą pateikiama ir kliento paskyroje, prašymai dėl mokėjimo operacijų atšaukimo ar atsekimo priimami įvairiais kanalais: el. paštu, per kliento paskyrą, kalbantis internetu ar telefonu, klientų aptarnavimo padalinyje“, – komentavo LB.
Visgi mokėjimo atšaukimas įmanomas ne visais atvejais. Tokie prašymai, kitaip nei JK, yra vykdomi tik tada, kai vartotojas įrodo, kad pats nepatvirtino mokėjimo operacijos.
„Jeigu gyventojas pats sukčiams lengva ranka duoda prisijungimo kodus, patvirtina operacijas, tokiu atveju, labai tikėtina, kad lėšų jis neatgaus. Tiesa, atskirti kartais būna sudėtinga, kadangi sukčiai tobulėja naudoja dirbtinio intelekto priemones, todėl gyventojams būtina nuolat būti budriems, o finansų rinkos dalyviams – nuolat tobulinti „priešnuodžius“, – paaiškino LB.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos duomenimis, Lietuvoje vien per pirmuosius šių metų mėnesius sukčiai iš žmonių išviliojo apie 4 mln. eurų.
Tuo metu pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų. 2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
