Lietuvoje įsišakniję skandinavų bankai ramūs net per pačių sukeltą krizę – jų pajamos iš komisinių mokesčių auga įspūdingai. Mat valdžios atstovai visomis išgalėmis stengiasi sutrukdyti konkurencijos atsiradimui. Ekspertai skaičiuoja, kad bankų piktnaudžiavimas suteiktomis privilegijomis iš mūsų kišenių išvilioja po kelis šimtus milijonų kasmet, o patys bankų atstovai atkerta, esą kokiomis kainomis teikiamos paslaugos – ne valdžios ir juo labiau ne gyventojų reikalas.
Vykdoma protekcija
Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų džiaugsmui turėtų nebūti ribų. Juk jų pelnas, gautas per įvairius vadinamuosius komisinius mokesčius, per krizę šoktelėjo į iki tol neregėtas aukštumas. O pelną susikrauti padėjo ne neregėta sėkmė ir puiki vadyba, bet eiliniai žmonės, kas mėnesį kulniuojantys susimokėti už buto šildymą, vandenį, elektrą, dujas, ir, be abejo, valdžios atstovai. Mat iki šiol pradėjusią kurtis konkurenciją bankams priimant įvairius gyventojų mokesčius stengiamasi užgniaužti net Vyriausybiniu lygmeniu.
Įvairias gyventojų įmokas „Perlo“ terminaluose (jų Lietuvoje yra apie 1800) jau kurį laiką priimančios UAB „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška „Vakaro žinioms“ atskleidė, kaip bankų protekcija vyksta net kai kuriose ministerijose. Štai, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijai bendrovė, nereikalaudama nė lito iš valstybės reikiamoms investicijoms, pasiūlė teikti naują paslaugą – išduoti žvejo mėgėjo pažymėjimą. Šiuo metu jį gauti galima keliose žvejybos parduotuvėse, tačiau prieš tai dar reikia susirasti reikiamos sąskaitos rekvizitus, nuskubėti į banką, susimokėti pinigus ir su kviteliu ieškoti vietos, kur pažymėjimai išduodami. Net ir tai būtų pakenčiama, bet įdomiausia tai, jog apie 11 litų kainuojančio pažymėjimo kaina dėl bankų tarpininkavimo išauga iki 19 litų.
„Vos ne pusę “Žvejo bilieto“ kainos sudaro tie mokėjimai bankui. Todėl ir teikėme pasiūlymą. Parengėme visą medžiagą, pristatėme, kad tai būtų galima padaryti labai greitai ir lengvai, svarbiausia, kad žmonėms nebūtų jokių sunkumų. Tačiau ilgai svarstę Aplinkos ministerijos klerkai, mums paaiškino, kad priimti tai bus labai sudėtinga, nes reikėtų keisti normatyvinę bazę, t. y. ministro įsakymą“, – pasakojo A.Muraška.
Bandymai susidoroti
Anot jo, kai kurie skandinavų bankai yra išskirtinai mėgstami Vyriausybės, nes per juos skirstomi pagrindiniai biudžetinių pinigų srautai. Nors terminaluose imamas kelis kartus mažesnis – vos 0,85 lito – mokestis už aptarnavimą. Anot „Olifėjos“ direktoriaus, valstybės institucijas sudėtinga sudominti ir kitais žmonių gyvenimą palengvinančiais dalykais. Pavyzdžiui, buvo siūlyta „Perlo“ terminaluose leisti sumokėti ir žemės mokestį, ir kai kurias baudas.
„Iniciatyvą buvo parodžiusi Valstybinė mokesčių inspekcija. Galbūt gavę skundų, gal prašymų, jų specialistai atėjo tartis dėl žemės mokesčio. Sakėme: galime pradėti nors po kelių dienų. Tačiau derybos vėl užtruko mėnesius, į elektroninius laiškus niekas neatsakinėja. Nežinau, kažkodėl valdžios institucijoms mieliau bendrauti su bankais“, – stebėjosi bendrovės vadovas.
Mokesčiai maskuojami
Į bankų užsikeltus mokesčius gyventojai reaguoja itin aktyviai. Už paslaugas mokantieji per bankus tvirtina, kad bankai sugeba įskaičiuoti net ir paslėptus mokesčius, kuriuos tenka pakloti ne iš karto.
Kaunietė Audronė „Perlo“ terminale atsiskaito už suvartotas dujas ir elektrą. „Taip daug pigiau, negu mokėti banke, – sako ji. – Ir patogiau. Nereikia ilgose eilėse laukti.“ Ji dirba tame pačiame pastate, todėl pasižiūri, kada prie terminalo nėra žmonių, ir ateina su atsiskaitymo knygelėmis.
Viktorija prie terminalo priėjo rankose laikydama šūsnį kvitų. Ji mokesčiams sumokėti jau seniai banką iškeitusi į terminalą. „Jeigu banke už kiekvieną kvitą reikėtų mažiausiai po du ar tris litus sumokėti, tai čia – tik 85 centai, – terminalo pranašumais džiaugėsi ji. – Kai gyveni tik iš pensijos, ir paramos iš šalies nesulauki, tenka skaičiuoti kiekvieną litą.“ Viktorijai patinka ir tai, kad parduotuvė, kurioje veikia terminalas – visai šalia jos namų. „Einu apsipirkti mėnesio pabaigoje – ir mokesčius tuo pat metu sumoku, – kalbėjo ji. – Specialiai nereikia gaišti laiko.“
Paprašyta pasakyti, kodėl mokesčius moka terminale, o ne banke, Stanislava irgi pirmiausia pamini, kad taip pigiau. Už vieną kvitą – mažiau nei litas. Vienas bankas, sakė ji, vis giriasi, kad mokesčių priėmimas jame – tik 99 centai. Bet, pasirodo, tai melas. Dar kone tris litus vėliau pripliusuoja prie mokėtinos mokesčių sumos. Pavyzdžiui, banko kioske sumokėjai nurodytą sumą gyvenamųjų namų bendrijai, o kitą mėnesį eilutėje „administravimo išlaidos“ rasi pridėtus ir tuos papildomus litus. Bendrijos buhalterės paaiškino, kad tai banko imamas „aptarnavimo mokestis“, kurį bankas gudriai išskaičiuoja iš sumokėtos sumos.
Konkurencijos nebus
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys „Vakaro žinioms“ aiškino, kad konkurencijos bankams įvesti neskubama, nes atsirado ES lėšų 6 mln. litų vertės projektui, kurį įgyvendinus ir sujungus visus leidimus, toliau bus išskirtinai remiami bankai.
„Viskas užsitęsė dėl to, kad vyksta projektas, kurio tikslas – parengti sistemą įvairiems leidimams. Pavyzdžiui, taršos, taip pat ir mėgėjų žūklei. Tai – platus projektas, atskirti jo neišėjo. Dabar viskas bus sujungta į bendrą duomenų bazę, bus sistema, kai inspektorius kabinete galės žinoti, kiek kiekvienam vandens telkinyje išduota leidimų. Taip, apmokėjimas bus per banką. O apmokėjimas elektroniniu būdu bus pigiau“, – bandė įtikinti L.Budrys, kad mokėti už žvejo bilietą 19 litų vietoj 11–os yra daug geriau. „Bet iš mūsų bankai pasijuoktų, jei pasiūlytumėme pardavinėti už 11 litų“, – neslėpė jis, kam tai naudinga.
Milijonai – su valdžios pagalba
Ilgametis Lietuvos banko statistikos padalinio vadovas ekonomistas Vladimiras Trukšinas atskleidė neįtikėtinus dalykus – bankai vien per devynis 2010-ųjų mėnesius (metiniai duomenys dar neskelbiami) užsidirbo 508 mln. litų vien iš komisinių mokesčių už „paslaugas“.
„Juk jau yra „Perlo“ terminalai, kredito unijos. Žmonės naudojasi, kur pigiau. Nors daug kalbama apie grynųjų ribojimą, dabar aišku viena: grynųjų plitimą atsiskaitymuose kaip tik ir skatina bankai, nes jie sistemingai didina tarifus už atsiskaitymus negrynaisiais. Jie, naudodamiesi savo monopoline padėtimi, didino tarifus per dvejus metus beveik 30 proc. Todėl mūsų situacija yra idiotiška: kitaip komunalinius mokesčius ne visada galime susimokėti, o jei darome kitas operacijas, be bankų neapsieisime. Be viso to, valdžia dar nori sumažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Taip, tegu. Bet darykite tai ekonominiais svertais, nes dabar grynųjų ribojimas yra socializmo laikų nesąmonė, dėl kurios, savaime suprantama, nubyrės didžiuliai pinigai bankams. Tai pirmiausia naudinga jiems. Jų tarifai turi bjaurią savybę: jie yra mažyčiai – po 80 centų, po 1 litą, litą dvidešimt. Lyg ir nepastebimi, bet pažiūrėjęs, kiek sumokėjai per pusmetį, pamatai, kad tave „nuskalpavo“, – atskleidė jis.
Ekonomistas siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad net Lietuvos bankas jau ėmė vadinti komisinius mokesčius „labai reikšmingomis bankų pajamomis“, nors tradiciškai bankai gyvena iš skolinimo ir indėlių. Jis pripažino, kad valdžios pastangos atmesti konkurenciją bankams yra, švelniai tariant, įtartinos.
„Jei tai atmetama, tai yra kvailumas. Galima kalbėti ir apie tai, kad čia veikia bankų interesai, jų lobizmas. Tik gali būti, kad institucijos nenori terliotis, parodyti pastangų, nes čia reikia padirbėti“, – sakė ekonomistas.
Sprendimai dar pakeliui
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Darius Buta, pasiteiravus, kodėl bankams konkurenciją turintys sudaryti pasiūlymai nepramuša ministerijos sienų, tvirtino, kad žmonės atsiskaityti ne tik bankuose tikrai galės jau nuo rudens. Esą tai užtruko todėl, kad Lietuvos bankas tik balandžio mėnesį ketina paskelbti įmones, gavusias mokėjimo įstaigos licencijas.
„Buvo susitikimai su įvairiomis institucijomis – viskas juda, šiemet sistema, kuri leis susimokėti ne tik bankuose, jau bus. Žmonės galės susimokėti ne tik žemės mokestį. Užėjęs į VMI interneto svetainę ir išsispausdinęs blanką su BAR kodu, jis galės susimokėti ir „Olifėjoje“, ir „Maksimoje“, ir pašto skyriuose ar spaudos kioskuose. O dėl bankų – tai jau jų problema. Tai skatins konkurenciją ir galbūt vers mažinti įkainius“, – sakė D.Buta.
4 Lt – Toks komisinis mokestis imamas kai kuriuose bankuose už kiekvieną apmokėtą kvitą
508 – Tiek milijonų litų komerciniai bankai užsidirbo pernai per devynis mėnesius vien iš komisinio mokesčio
Bankas neprivalo prisiimti nuostolių
Stasys Kropas, Bankų asociacijos pirmininkas:
– Kodėl bankai vykdo spaudimą valdžiai dėl grynųjų pinigų apribojimo? Ar jums dabartinio pelno – per mažai? – „Vakaro žinios“ paklausė Bankų asociacijos pirmininko Stasio KROPO.
– Bankai jokio spaudimo nedaro, mes esame neutralūs čia. Iniciatyvą iškėlė investuotojų forumas. Nors manome, kad tai logiškas žingsnis, mes čia nedalyvaujame.
– Tai gal jums tai būtų nuostolinga?
– O jūs geriau pasakykite, kam tai būtų nuostolingas dalykas? Gyventojai nemokės nieko. Dabar jie už išgryninimą turi nemažai mokėti nuo didesnės sumos. Elektroninis pinigų naudojimas gyventojams kaip tik sutaupys aptarnavimo mokesčiams.
– Kaip tuomet paaiškintumėte, kad vien iš komisinių mokesčių, taip pat elektroninių pervedimų bankai per tris praėjusių metų ketvirčius iš žmonių susižėrė per pusę milijardo litų? Kodėl bankų įkainiai sutartinai brango 20 proc.?
– Apibendrinančių skaičių neturiu, ir mes jų neanalizuojame. Kadangi įkainiai yra kiekvieno banko dalykas. Ir čia tikrai nėra jokio koordinavimo ir derinimo. Turbūt galėjo mokesčiai padidėti dėl to, kad kiekvienais metais bankai turi daug investuoti į saugumo ir viešųjų paslaugų užtikrinimą – reikia keisti kompiuterių programas. O kai pajamos nedidėja, tai tenka įkalkuliuoti į kaštus.
– Bet ar normalu, kad tai gula ne ant bankų pečių, bet už tai sumoka vartotojai?
– O kas daugiau už tai turi sumokėti?
– Bet ar ne plėšikavimas imti po 4 litus už bet kokį atsiskaitymą?
– Gal bankas net nenori tos paslaugos atlikti ir taip siūlo, kad jūs eitumėte paslaugas atlikti kitur, gal jis nenori čia būti lyderiu. Nes sąnaudos yra didesnės nei nauda. Juk banko nepriversi, kad jis prisiimtų išlaidas.
– Jei „neapsimoka“ už paslaugas rinkti iš žmogaus po 4 litus, tai galbūt bankai galėtų apskritai teikti paslaugą už dyką?
– Na, aš čia nesuprantu, apie ką jūs kalbate? Nesupratau klausimo. Ką jūs už dyką? Ar jūs ką nors už dyką teikiate? Nesuprantu.
– Kodėl darote spaudimą valstybinėms institucijoms, ministerijoms, kad jos nepriimtų konkurenciją skatinančių sprendimų, bet paliktų galimybę sumokėti mokestį tik per banką?
– Apie ką jūs kalbate? Tokių dalykų net negirdėjau. Jei viena agentūra turi kelis tūkstančius klientų, tai galbūt ji pasirašo sutartį tik su vienu banku, nes negali to padaryti su visais. Galbūt tai yra taip? O pinigai visi keliauja į Lietuvos banką. Komerciniai bankai tik surenka pinigus iš žmonių.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ, Ignas JAČAUSKAS
