Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokesčių inspekcija pradeda aiškintis, kas nutekino informaciją apie jos vykdytą tyrimą dėl bankų pelno mokesčio. Tuo metu dėl klausimo, kiek bankai turėjo atseikėti, išsiskyrė Premjero, Finansų ministerijos ir bankų pozicijos. Premjeras pareiškė, kad per mažai nuo uždirbo pelno dėl atidėjinių atriekę bankai gali būti apmokestinti atgaline data. Bankai aiškina, kad tai jau neįmanoma, o ministerijos atstovė sako, kad Vyriausybė neturi kištis į mokesčių apskaičiavimo procesą.
Aiškintis, kodėl pelningai dirbantys bankai sumoka mažai pelno mokesčio, pradėta vasaros pradžioje. Kriziniais 2009–2010 metais bankai patyrė nuostolių, bet pernai ir užpernai jau uždirbo beveik 2 mlrd. litų pelno.
Tačiau į biudžetą iš šios sumos įkapsėjo gerokai kuklesnė suma. Teigiama, kad du didžiausi šalies bankai – SEB ir „Swedbank“ – kartu sumokėjo vos per 3 tūkst. litų. Mokesčių inspekcija tyrė, ar tai teisinga. Dėl SEB banko tyrimas jau baigtas, bet nekomentuojamas. Taip pat nesakoma, kokie kiti bankai yra taikinyje.
VMI tik praneša, kad aiškinsis, kas nutekino informaciją apie tai, kodėl jai parūpęs bankų sektorius.
„Komisija dirbs keliomis kryptimis, pirmiausiai bus aiškinamasi, ar tai galėjo padaryti darbuotojai, ar buvo daromas koks nors spaudimas ar trečiųjų asmenų įtaka darbuotojams. Po komisijos išvadų bus sprendžiama, ar kreiptis į teisėsaugos institucijas, galbūt į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją“, – teigė VMI atstovas spaudai Darius Buta.
Pasak jo, kokia konkrečiai nutekinta informacija ir kam – patiems bankams ar kokiai kitai institucijai, esą ketinama ištirti kuo greičiau, o apie sankcijas kalbėti dar anksti.
A. Butkevičius: jei nesumokėjo, turės sumokėti
Tuo metu vėl imta skaičiuoti, koks iš tikrųjų turėjo būti bankų indėlis į biudžetą nuo gauto pelno ir ar jie jo nenusuko per krizę.
Nuo atidėtų sumų blogoms paskoloms dengti, kurios ir lėmė bankų nuostolius, nereikėjo mokėti pelno mokesčio. Nuostoliai perkelti į pelningus metus ir mokestis toliau nemokėtas.
Premjeras sako, kad bankai, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, į biudžetą privalo pervesti tiek, kiek privalo – jeigu prireiks, tai ir atgaline data.
„Jeigu jie nemoka tų mokesčių, tai jie privalės tą mokestį sumokėti. Privalės sumokėti delspinigius ir turės susimokėt baudas. Išskirtinių sąlygų jiems niekas netaikys. Bet aš esu nepatenkintas, kad tyrimo metu tokie klausimai yra viešai diskutuojami“, – teigė A. Butkevičius.
Ruošiamasi keisti Pelno mokesčio įstatymą
Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, žiniasklaidoje minima kaip ta, kuri galbūt pati ir domėjosi inspektorių tyrimu, sako, kad mokesčius skaičiuoja VMI ir niekas į tai neturi kištis, nebent būtų pakeisti įstatymai. Šiuo metu esą rengiama pataisa dėl pelno mokesčio, bet kokia konkrečiai, patarėja nedetalizuoja.
Bankų atstovo teigimu, keisti esamų įstatymų nėra reikalo, nes dabartiniai atitinka europinius reikalavimus. O atsiimti pelno mokestį atgaline data, jeigu paaiškėtų, kad dėl atidėjinių sumokėtas – neadekvatus, nėra galimybės.
„Šituo klausimu tikrai mes tikrai nematom jokio pagrindo (...), nes to jau ir neįmanoma padaryti. Praktiškai tai yra įdėtas kapitalas, sustiprintas kapitalas. Bankinis sektorius, mes įsivertinom, daugiau nei 4,2 mlrd. Lt įvairiomis formomis yra įdėjęs per tą laikotarpį. Ir tas klausimas iš tikrųjų uždarytas ir spekuliacijos, kurios čia vyksta, yra pasenusios“, – sako Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.
Išsiieškoti nesumokėtą pelno mokestį esą galima, jeigu jis nesusijęs su atidėjiniais.
