Asociacija „Netylėk“ balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą. Jau surinkta po peticija daugiau nei tūkstantis parašų. Dokumentas per mitingą bus įteiktas Lietuvos banko vadovui Reinoldijui Šarkinui ir premjerui Andriui Kubiliui.
„Komerciniai bankai spekuliuoja žodžiu „rizika“, skolindami litais arba reikalaudami grąžinti paskolą litais vis didesnėmis palūkanomis. Dėl tokio piktnaudžiavimo verslininkai nebegali skolintis ir privalo bankrutuoti. Žmonės praranda darbus, o pasiėmę būsto paskolas litais nebegali išsimokėti. Tačiau apie kokią riziką kalbama? Juk litas yra pririštas prie euro. Kodėl tada palūkanos litais yra keliskart didesnės? R.Šarkinas aiškina, kad tai dėl rizikos skolinti litais, o kitą dieną šaukia, kad litas - stabilus ir patikimas. Tai kur tada rizika?“ - stebėjosi asociacijos prezidentas Tomas Sarnačinskas.
Pretekstai lupikauti
Anot pašnekovo, komerciniai bankai meluoja ir tada, kai sako, kad palūkanos litais milžiniškos dėl to, jog bankams vieniems iš kitų brangu skolintis litais.
Lietuvos banko ataskaitoje rašoma, kad, pavyzdžiui, sausį tokiu būdu bankai vieni iš kitų 0,5-1 metų laikotarpiui paskolino vos 30 mln. litų. Šimteriopai didesnes sumas kitiems skolininkams jie paskolino iš savo sukauptų indėlių.
„Paskolas litais bankai pakėlė, nes kėlė indėlių palūkanas. Jei pastarojo veiksmo nebūtų padarę, žmonės bankuose pinigų nebelaikytų. Todėl bandoma praradimą kompensuoti manipuliuojant tariama rizika“, - įsitikinęs T.Sarnačinskas.
Kalbėti pavojinga
Tuo tarpu ekonomistas, profesorius Povilas Gylys įsitikinęs, kad komerciniams bankams padėjo politikų vieši teiginiai apie tariamą lito nestabilumą.
„Aš dar prieš 3 metus sakiau: kaip kalbėsime apie litą, toks jis ir bus. O komerciniai bankai tuo pasinaudojo. Tik tiek galiu pasakyti, nes Latvijoje jau prasidėjo ekonomistų suėmimai. Nenorėčiau būti pirmu suimtu ekonomistu Lietuvoje“, - sakė P.Gylys.
Pasakos pirmokams
Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas protestams nemato pagrindo: „Visi turi teisę reikšti savo nuomonę ar dar ką nors. Bet dėl didelių palūkanų prie Lietuvos banko protestuoti yra tas pat, kas prie Statistikos departamento dėl infliacijos. Mes su tuo nieko bendro neturime“.
Anot R.Šarkino, bankų skolinimo litais rizika neturi nieko bendro su jo devalvacija.
„Daug indėlių iš bankų išėjo, tad teko kelti palūkanas iki 8-9 proc. O jei tiek duoda už indėlį, tai už paskolą turi imti dar daugiau. Neduos gi paskolos už 9 proc., kai indėlį duoda už tiek pat. Tai ir pirmokui aišku. O indėliai litais brangesni, nes trūksta litų. O litų trūksta, nes trūksta“, - labai logiškai paaiškino R.Šarkinas.
Lietuvoje iš tiesų jau įvestas euras
Daugiau nei 13 metų Lietuvos banke dirbęs šiuo metu nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Truškinas įsitikinęs: bankai mulkina žmones, aiškindami, kad litais skolintis brangiau dėl rizikos.
„Lietuvoje trūksta litų, nes didžioji dalis pinigų į Lietuvą ateina eurais: lietuvaičių atsiunčiami pinigai, ES parama, skolinimasis užsienyje, motininių bankų pinigai ir t. t. O kai trūksta litų, kyla ir jų kaina. Jei Lietuvos bankas nebūtų įsikibęs į valiutų valdybos modelį, jis komerciniams bankams tų litų galėtų paskolinti, nes bankai dabar tarpusavyje atseit skolinasi. Jei Lietuvos bankas dalyvautų tarpbankinėje rinkoje, komerciniai bankai negalėtų susigalvoti tokių didelių palūkanų litais, t. y. VILIBOR. Tas skaičius išgalvotas. VILIBOR – atseit 6 mėnesių trukmės bankų skolinimasis litais vieniems iš kitų. Tačiau tokių sandorių praktiškai nebūna.
Bankai aiškina, kad palūkanos litais trigubai didesnės dėl rizikos. Ką reiškia skolinimo litais rizika? Kodėl ji taikoma litui, o netaikoma eurui? Juk šios dvi valiutos surištos. Vienintelė rizika, kad litas esą gali būti devalvuotas, tai visi neigia. Tuo prisidengdami bankai ir didina palūkanas.
Dėl tokios lito diskriminacijos, kurią ir Lietuvos bankas toleruoja, nacionalinė valiuta išstumiama iš rinkos ir „de facto“ įvedamas euras“, - komentavo V.Truškinas.
Danas Nagelė