Net didieji alaus gamintojai jau pripažįsta pražūtingą pigaus ir stipraus alaus, sidro, išpilstyto į didelės talpos pakuotes, įtaką mūsų šalies gyventojų sveikatai.
Lietuva, nuo sausio 1 d. uždrausianti prekiauti stipresniu nei 7,5 stiprumo alumi didesnėje nei vieno litro taroje, pažeis vieną svarbiausių ES veikimo susitarimų – laisvą prekių judėjimą. Taip teigia mažieji aludariai, bet blaivybės šalininkai ir net stambieji alaus gamintojai pritaria naujiems suvaržymams.
Tvarka griežtės
Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2013 m. sausio 1 d. bus uždrausta prekyba alkoholiniais kokteiliais, alumi, alaus mišiniais ir sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, bei pakuoti ir pardavinėti juos didesnėje nei 1 litro taroje. Kitaip tariant, vadinamieji „bambaliai“ su stipriu alumi nuo Naujųjų metų turėtų visiškai išnykti.
Ši naujovė papiktino pirmiausia Lietuvos mažų alaus daryklų asociaciją (MADA), kuri Seimo sprendimą apskundė Europos Komisijai. „Jau vasaros pabaigoje iš Europos Komisijos gavome atsakymą, kuriame ir Lietuva pripažįstama pažeidusi vieną pagrindinių ES susitarimų – laisvą prekių judėjimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė MADA pirmininkė Lina Šileikienė.
Asociacijos teigimu, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos sukels koliziją su ES teise, parlamentarus, dar priimant pataisas, perspėjo Europos Teisės departamentas. Šiuo sprendimu, anot L.Šileikienės, bus užkirstas kelias ne tik lietuviškam, bet ir belgiškam „Chimay“, austriškam „Urbock“, angliškam „Robinson’s OLD TOM“, vokiškam „Eku“ ir kitų ES šalių gamintojų produktams.
Seimas Europos Teisės departamento įspėjimus ignoravo, todėl dabar Lietuvai gresia 10 mln. Lt bauda, jei EK dėl mūsų šalies veiksmų kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.
Laisvas prekių ir asmenų judėjimas buvo kertiniai principai, 1957 m. Romos sutartimi nulėmę Europos ekonominės bendrijos (EEB) įsikūrimą. Būtent šie principai padėjo pamatus steigiant ES.
Mažieji gamintojai: „Mus siekiama sunaikinti“
MADA pirmininkė L.Šileikienė mano, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas inicijavo didieji alaus gamintojai. „Neatmetu tokios galimybės, nes galima įtarti, kad „aukodami“ mažiesiems gamintojams nepalankias sąlygas, jie mainais gavo švelnesnes prekybos degalinėse ir naktimis įstatymo pataisas, – sakė L.Šileikienė. – Didieji aludariai supranta, kad mažiesiems gamintojams bus finansiškai nepakeliama našta pilstyti alų į stiklinę tarą.“
Pašnekovės teigimu, stambieji alkoholinių gėrimų gamintojai turi kur kas geresnes sąlygas savo interesų lobizmui. „Štai neseniai jie kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad sidrą leistų ženklinti kaip fermentuotą sulčių gėrimą. Tada jie nepatirtų to paties įstatymo suvaržymo, kokį patiriame mes“, – akcentavo L.Šileikienė. Smulkiuosius verslininkus diskriminuojantys draudimai, preliminariais skaičiavimais, mažiesiems aludariams atneštų 3,5 mln. Lt nuostolių. MADA vadovė neabejoja, kad ilgainiui iš rinkos būtų išstumti visi mažieji alaus gamintojai, bet pirmiausiai bankrutuotų 3–4 bendrovės.
Ragina visiškai atsisakyti talpesnių tarų
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas atmetė bet kokius priekaištus dėl didžiųjų gamintojų lobizmo, siekiant riboti tarą 7,5 stiprumo alaus segmente. „Tai visiška nesąmonė, nes mes tokių ribojimų neužsikrautume vien todėl, kad trys didžiausi alaus gamintojai Lietuvos rinkai parduoda net 87,8 proc. alaus (7,5–8,4 proc. stiprumo) didelėse pakuotėse (2–2,5 litrų plastikinėse pakuotėse – „bambaliuose“) ir net 100 proc. sidro bei alkoholinių kokteilių“, – sakė S.Galadauskas. Šiuos duomenis aludariams pateikė rinkos tyrimų bendrovė „AC Nielsen“.
„Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse. Lietuvoje iki šiol buvo atvirkščiai – stiprus alus buvo parduodamas tik didelėse pakuotėse“, – pabrėžė S.Galadauskas.
Pavyzdžiui, Belgijoje 9 laipsnių stiprumo alus pilstomas į ne didesnes nei 0,33 litro pakuotes ir tik itin retais atvejais – į 0,5 l tarą. Vokietijoje stiprus alus verdamas tik ypatingomis progomis. Pasak S.Galadausko, alaus gamintojai jau seniai susitaikė su Seimo sprendimu ir investavo į gamybos linijas apie 5 mln. Lt. Lietuvos aludarių gildijos prezidento teigimu, jei įstatymo pataisos būtų atšauktos arba jų įsigaliojimas nukeltas pusmečiui, įmonės, kurios jau investavo milijonus į persitvarkymą, papildomai patirtų per 2 mln. Lt nuostolių.
„Alus, sidras ir alkoholiniai kokteiliai, net silpnesni nei 6 proc. alkoholio tūrio, didelėse pakuotėse didina žalingą ir pavojingą vartojimą, todėl reikėtų palikti pakuotės dydžio ribojimą“, – kalbėjo S.Galadauskas. Jo nuomone, alkoholio vartojimo problemų neturinčios šalys nereglamentuoja taros dydžio, bet Lietuvai tai daryti būtina.
Siūlo pasinaudoti išimtimis
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas Aurelijus Veryga abejoja, ar Lietuvai kas nors grasina sankcijomis. „Abejoju, ar iš viso kam nors reikėtų mokėti kokias nors baudas, kaip gąsdinama ir grasinama, – skeptiškai Europos Komisijos (EK) grasinimą vertino jis. – Jei formuluojama, kad reguliavimas galimai pažeidžia ES susitarimus, tai tėra nuomonė.“ Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo svarstomos Seime suburtoje specialioje darbo grupėje, kurioje dalyvavo ir blaivybės šalininkai. „Pirminis siūlymas buvo mažinti tarą stipresniam alui ne iki 1 litro, o iki 0,5 litro talpos, bet Seimas nepritarė“, – pabrėžė A.Veryga. Bet jis atkreipė dėmesį, kad šiuokart blaivininkų ir Lietuvos aludarių gildijos nuomonė stebėtinai sutapo. Patys aludariai tikina, kad EK neturėtų taikyti jokių sankcijų Lietuvai.
„Pirmiausia todėl, kad ta pati ES direktyva numato išimtis Bendrijos šalims narėms, jei kalbama apie visuomenės sveikatą ir visuomenės gerovę, o šiuo atveju kaip tik ir kalbame apie tai“, – teigė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas.
NTAKK vadovą A.Verygą piktina, jog Lietuva net nebando prieštarauti EK, nors ant kortos pastatyta žmonių sveikata. „Keista, kad kai kurių ministerijų atstovai svarsto, kaip elgtis, nors daugelis net nėra matę to EK rašto“, – stebėjosi A.Veryga.
Jau derina įstatymo pakeitimo projektą
Ūkio ministerija pripažįsta, kad griežtesnės Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, įsigaliosiančios nuo sausio 1 d., šiek tiek prasilenkia su ES teise, todėl yra tobulintinos.
„Ūkio ministerija yra parengusi ir pateikusi derinti institucijoms bei verslo asociacijoms Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, o pateikti siūlymai padėtų iš esmės spręsti ir Mažųjų alaus daryklų asociacijos keliamą problemą, neribotų užsienio valstybėse pagaminto stipraus alaus, kuris daugiausia yra išpilstomas į mažesnę tarą, yra brangesnis ir neperkamas nesaikingai vartoti, prekybos“, – „Valstiečių laikraščiui“ paaiškino Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė.
Šiame įstatymo projekte nedraudžiama pilstyti stipresnio nei 7,5 proc. alaus ar sidro į didesnes nei 1 litro talpos pakuotes, tačiau ši tara negali būti plastikinė. Aiškinamajame rašte valstybė pripažįsta, kad „Lietuvoje egzistuoja alaus, jo mišinių su nealkoholiniais gėrimais, sidro, stipresnių kaip 7,5 proc. ir išpilstytų į 2–2,5 litro plastikinius butelius nesaikingo vartojimo problema“.
Alkoholio vartojimo problema aktualiausia šalyje buvo 2007 m., kai vienam gyventojui teko 14,5 litro alkoholio. 2011 m. alkoholio vartojimas sumažėjo iki 12,5 litro, o šiuo metu Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra 7 vietoje iš 27 ES šalių.
EK turi teisę valstybei narei pradėti vadinamąją ES teisės pažeidimų procedūrą, pateikdama jai oficialų pranešimą, pagrįstą nuomonę ir galiausiai ieškinį Europos Sąjungos teisingumo teisme.
Per 2012 metus (iki lapkričio 30 d.) Lietuvos atžvilgiu EK pradėjo 20 naujų pažeidimų procedūrų – 13 oficialių pranešimų ir 7 pagrįstos nuomonės, o nutraukė 27 pažeidimų procedūras – 18 oficialių pranešimų ir 9 pagrįstos nuomonės. 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos atžvilgiu yra 24 tebesitęsiančios pažeidimų procedūros – 15 oficialių pranešimų ir 9 pagrįstos nuomonės. Per 2012 m. Lietuva gavo 35 neformalius paklausimus iš EK.
Komentarai
Kovojama su pasekmėmis
Alfonsas Čekauskas, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ vadovas
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos padarys poveikį ir gamintojams, kurių pelnai sumažės, ir blaivybės judėjimui. Tiesa, nevertėtų tikėtis, kad dėl to stipriai sumažės girtavimas. Manau, jis sumažės tik šiek tiek, nes ir praėjusios kadencijos Seimo sprendimai blaivybei nebuvo itin palankūs. Įvairiausiais draudimais ir suvaržymais valdžia kovoja ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Pasižiūrėkite, kiek likę blaivybės judėjimų. Tarsi yra 10 organizacijų, kurios turėtų formuoti visuomenės nuomonę apie alkoholio žalą, bet šiandien šie judėjimai beveik neveiksnūs. Mūsų draugija, kurią sudaro beveik vien pensininkai, geba iš savo pensijų išlaikyti vos vieną nedidelį kambariuką Vilniuje. Apie skyrius net nekalbu. Todėl naujoji valdžia turėtų priimti sprendimą, kad nuo surenkamų alkoholio pardavimo akcizų bent 1–2 proc. būtų skiriama blaivybės organizacijoms.
Problemą spręs naujasis Seimas
Dangutė Mikutienė, Seimo narė
Tik neseniai pradėjau vadovauti Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir tik neseniai į viešumą galimų baudų problemą iškėlė mažieji alaus gamintojai. Reikėtų atidžiau peržiūrėti įsigaliosiančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir išanalizuoti Europos Komisijos reiškiamas pretenzijas. Kiek pasidomėjau, Sveikatos reikalų komitetas dar nėra gavęs iš Ūkio ministerijos naujų pasiūlymų, kaip reikėtų keisti Alkoholio kontrolės įstatymą, kad jo nuostatos neprasilenktų su ES teise. Tad jūsų minėtą problemą teks spręsti jau naujajam Seimui.
