Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba
Trims Baltijos valstybėms ir Suomijai vis dar nepavyksta rasti sutarimo, kur geriausia statyti regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris, tikėtina, gaus Europos Sąjungos paramą.
Nors Lietuvos galimų vietų sąraše nėra, jos atstovai siekia, kad naujasis statinys nepakenktų būsimam suskystintų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje, praneša „Panorama“.
Lapkritį pristatytos nepriklausomų ekspertų išvados nurodė, kad geriausia vieta terminalui – Suomijos įlanka, tačiau tiksliai nepasakė, kurioje pusėje – Estijos ar Suomijos. Terminalo nori abi valstybės, šiuo metu estai yra parengę du galimus projektus, suomiai – vieną.
„Manome, kad terminalas Suomijoje regionui geriausiai padėtų apsirūpinti dujomis. Aišku, Estija mano, kad terminalas jos teritorijoje būtų naudingiausias regionui. Remdamiesi objektyviais kriterijais turime priimti sprendimą, geriausią visoms pusėms“, – LRT televizijos naujienų tarnybai sakė Suomijos ūkio ministras Janas Vapaavouris.
Estijos ir Suomijos varžybomis labiausiai nepatenkinti latviai, kurie terminalo norėjo savo šalyje. Statybos valstybėms patrauklios vien dėl to, kad iš dalies bus finansuojamos Bendrijos lėšomis.
Lietuva dėl vietos varžytis nustojo apsisprendusi savarankiškai įgyvendinti Klaipėdos projektą. Tačiau Estijos ministras sako, kad reikia rasti išeitį, jog du terminalai regione netrukdytų vienas kitam.
„Klausimas, kiek šie du terminalai konkuruos vienas su kitu. Tai klausimas, į kurį nežinau atsakymo. Galbūt yra vietos abiem terminalams – ir regioniniam, kuris taip pat tieks dujas Lietuvai, ir Lietuvos nacionaliniam. Tačiau reikia turėti omenyje, kad Lietuvos terminalas tikrai nepatenkins Latvijos, Estijos ir Suomijos poreikių“, – sako Estijos ūkio ministras Juhanas Partsas.
Energetikos ministras teigia, kad Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijose ir mano, kad abu terminalai Lietuvai bus naudingi.
„Nauda Lietuvai: bus bendra dujų rinka ir galėsime nupirkti dujų pasaulio rinkos kainomis. Kaina būtų ženkliai mažesnė nei dabar“, – įsitikinęs :Lietuvos energetikos ministras Jarolslavas Neverovičius.
Visos šalys pabrėžia, kad iki statybų pradžios būtina sujungti Baltijos valstybių dujų infrastruktūrą su Suomijos ir Lenkijos – tik tuomet suskystintų gamtinių dujų terminalai bus naudingi.