Jeigu darbingo amžiaus žmonės, ieškodami darbo, išvažiuoja į užsienį, tiek nedarbas, tiek socialinių paslaugų biudžetas sumažėja, tvirtina prof. Jeffrey Sommersas, prof. Arūnas Juška ir prof. Michaelas Hudsonas tyrime, rašo globalresearch.ca.
Nors griežto taupymo šalininkai Baltijos šalis laiko pavyzdžiu, vis dėlto realybėje tai yra darbo užmokesčio sumažinimu grįstas ekonominio susitraukimo modelis.
Profesorių teigimu, girdimos tik liaupsės iš neoliberalių lobistų, kurių veikla deindustrializavo ir nusiaubė Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos – ekonomikas, palikdama jas nualintas skolų ir nekonkurencingas.
Dvidešimt neoliberalios politikos metų po to, kai buvo išsivaduota iš sovietinio valdymo, paliko Baltijos šalyse netvarką.
Dabar, kai audra Baltijos šalyse nurimo, neoliberalai vėl skatina šį Baltijos šalių modelį.
Naujausias tokio pobūdžio A. Aslundo darbas – Petersen instituto finansuojama jo knyga apie Latvijos „nepaprastąjį“ ekonomikos išėjimą iš recesijos. Vienintelis dalykas, kurio jis nesugebėjo paminėti, kad rekordiškai daug latvių balsavo kojomis. Latvius jaudino tai, kad iš šalies per mėnesį išvyksta maždaug 1 procentas šalies gyventojų, o tai prilygsta Biblijoje minimam mastui. Iš tiesų, Latvijos surašymo specialistai pasibaisėjo supratę, kad per laikotarpį nuo 2001 iki 2011 metų šalies gyventojų skaičius sumažėjo nuo 2,3 iki 1,9 milijono.
Tyrime tvirtinama, kad situacija panaši ar netgi blogesnė Lietuvoje, kur masinė migracija į užsienį, dabar kelia grėsmę šios nacionalinės valstybės gyvybingumui ateityje.
Traukiantis ekonomikai, emigracija tik didėjo 2007 metais 26600, o 2010 – 83200 žmonių. Tai buvo aukščiausio lygio emigracija nuo 1945 metų, kurią galima palyginti tik su sparčiu šalies gyventojų skaičiaus mažėjimu per Antrąjį pasaulinį karą.
Ankstesni demografijos specialistų spėjimai buvo pernelyg optimistiniai (naujausi pateikti 2010 metais) – Lietuvos gyventojų skaičius buvo pervertintas apie 200 tūkstančių. Vietoj manytų 3,24 milijonų per 2011 surašymą paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų skaičius vos truputį viršija 3 milijonus (3,054 mln.).
Šie niūrūs skaičiai perša mintį, kad nedidelės Baltijos šalys pamažu miršta. Ironiška, tačiau tai vyksta XX amžiuje pergyvenus du pasaulinius karus, dvi okupacijas ir keletą ekonominių krachų. Iš tiesų, sovietinės okupacijos pabaigoje latviai ir lietuviai pildė savo gretas natūralios reprodukcijos keliu. Šiandien, priešingai, jų emigracijos mastai ir žemi gimstamumo rodikliai kartu paėmus sukūrė demografinę katastrofą.
