Baltijos šalių verslo lyderiai tikisi, kad šalių ekonomikos ir šiemet išlaikys lėtą augimą, tačiau vertindami verslo perspektyvas didinti darbuotojams atlyginimus ir investuoti į verslo plėtrą išlieka atsargūs, rodo KPMG antrą kartą atliekamas verslo lyderių tyrimas Baltijos šalyse.
„Baltijos šalyse optimizmo daugiausiai Estijoje – dėl darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio. Lietuva šioje vietoje yra daugmaž per vidurį. Latvijos verslininkai paskutiniai“, - tyrimo rezultatus komentavo KPMG partneris Domantas Dabulis.
Vertindami bankų politiką, optimizmu labiausiai pasižymėjo lietuviai, didžiausiais atominės energetikos šalininkais pasisakė esą estai. Latviai optimistiškiausiai įvertino Baltijos šalių tikimybę įsivesti eurą, prognozuota, kad bendrą ES valiutą Baltijos šalys turės 2015-2016 metais.
Estai atlyginimus kels, latviai – mažins
Tyrimas rodo, kad visų trijų Baltijos šalių verslo lyderiai ketina išlaikyti tą patį darbuotojų skaičių arba ir jį padidinti. Dauguma respondentų Lietuvoje darbuotojų atlyginimų mažinti neketina, estai ketina juos didinti, latviai – mažinti.
„57 proc. Estijos apklaustųjų planuoja darbo atlygio didinimą, Latvijoje beveik pusė respondentų galvoja apie jų mažinimą“, - tyrimo rezultatus komentavo KPMG Verslo sandorių sudarymo ir restruktūrizavimo paslaugų grupės vadovas Povilas Akstinas.
Tyrime dalyvavę Baltijos šalių verslininkai, klausiami, kuri šalis patraukliausia užsienio investuotojams – vieningai atsakė, kad tai būtų Estija.
„Daugiau negu pusė Lietuvos apklaustųjų neplanuoja investuoti užsienyje. Planuojantys investuoti ketina jas nukreipti į kaimynines rinkas“, – sakė P. Akstinas.
Lietuvoje BVP augimas lėtesnis ir atsargus
Lietuvos verslo lyderiai mano, kad šiemet Lietuvos BVP augs, tiesa, ne taip smarkiai, kaip manyta pernai. Didžioji dalis apklaustų Lietuvos verslo lyderių (67 proc.) šiemet prognozuoja iki 3 proc. augimą, pernai 63 proc. manė, kad BVP augs 4-6 proc. Šiemet ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų prognozuoja BVP didėsiant nuo 3 iki 6 proc. Panašios nuotaikos ir Latvijoje bei Estijoje: šalių verslininkai nusiteikę nedideliam augimui.
Šiemet, kaip ir pernai, didžiausią įtaką bendro vidaus produkto augimui Lietuvoje turės pramonė. Taip šiemet mano 44 proc. respondentų. Antroje vietoje – prekyba: prekybos įtaka BVP augimui numato 18 proc. respondentų, tai – 9 proc. mažiau nei pernai. Auga energetikos įtaka – šiemet 15 proc. apklausos dalyvių mano, kad energetikos sektorius turės didelę įtaką BVP augimui, pernai taip galvojo 9 proc.
Mažėja pasitikėjimas euru, bet žlugimas nenumatomas
Per metus sumenko pasitikėjimas euru. Pernai 34 proc. teigė, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų, šiemet taip galvojančių sumažėjo trečdaliu ( iki 21 proc.) 39 proc. prognozuoja, jog kai kurios euro zonos narės bus priverstos palikti šią valiutų sąjungą, o pats euras turės rimtų sunkumų, dar trečdalis (34 proc.) teigia, kad naujos narės iki 2020 metų neprisijungs prie euro zonos.
„Nuotaikų dėl euro ateities svyravimas pagrįstas nestabilia ir net kritine kai kurių euro zonos valstybių padėtimi. Tačiau Baltijos šalių verslininkai mano, kad euras nežlugs, tik jo įvedimas Lietuvoje ir Latvijoje, verslo atstovų manymu, šiek tiek vėluos ir greičiausiai įvyks 2017-2018 metais (31 proc. tam pritaria).
Mokesčių politikoje – verslo noras mažinti darbo užmokesčio apmokestinimą
Mokesčių politikos srityje Lietuvos verslo lyderiams svarbiausia būtų darbo jėgos apmokestinimo mažinimas (41 proc.), beveik trečdalis mano, kad reikėtų paprastinti mokesčių mokėjimo procedūras (27 proc.). Tik 2 proc. verslo lyderių pasisako už progresyvinių mokesčių įvedimą, o mažinti PVM mokestį siūlo beveik kas dešimtas (9 proc. ).
„Verslo atstovai dar kartą pareiškė nuomonę, kad Lietuvos mokesčių politikoje labai svarbu turėti aiškią ateities viziją, o ne bandyti ją formuoti momentiniais, skubotais sprendimais. Verslui toks aiškumas yra būtinas planuojat ateities darbus. Taip pat apklausti verslo atstovai ypač akcentavo jų manymu per didelį darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje, kas tiesiogiai veikia ir šešėlinės ekonomikos mastą“, - komentavo D. Dabulis.
Per metus beveik nepakito šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas: 37 proc. galvoja, kad šešėlinė ekonomika sudaro nuo 10 iki 25 proc., 43 proc. teigia, kad ji didesnė ir apima 25 - 40 proc.
