Priartėjus pensijai, Baltijos šalių gyventojai jaučiais vis mažiau saugūs dėl savo sveikatos. Latvijoje dėl sveikatos sakosi esą saugūs tik 20 proc. šeštąją dešimtį perkopusių žmonių, Lietuvoje - mažiau nei pusė gyventojų (47 proc.). Estijoje senjorai jaučiasi saugiausiai - 51 proc. estų, vyresnių nei 60 metų, yra ramūs dėl savo sveikatos.
Taigi Latvijos sveikatos saugumo rodiklis yra žemiausias tarp trijų Baltijos šalių. Tokią tendenciją „PZU Lietuva” užsakymu atlikta „Spinter tyrimų” apklausa.
Tiesa, Lietuvoje ne ką daugiau saugumo esama ir jaunesnių, dar dirbančių 46-55 metų gyventojų grupėje - čia taip pat dėl sveikatos ramūs tik 47 proc. apklaustųjų. Vos didesnį optimizmą rodo 36-45 metų mūsų šalies gyventojai – saugiau besijaučiančių dėl savo sveikatos čia yra 50 proc.
„Apklausa rodo, kad visose Baltijos šalyse su amžiumi didėja ir nerimas dėl sveikatos – artėjant pensijai žmonės vis labiau nerimauja dėl savo sveikatos. Tokios nuotaikos vyrauja ir tarp vyresnės dirbančios kartos žmonių – gyventojai greičiausiai pastebi, kad, sveikatai sušlubavus, gydytis tampa sudėtinga ir atima daugiau laiko. O tai, be abejo, kelia nerimą ir nesaugumo jausmą visose trijose valstybėse. Privati medicina vyresnio amžiaus žmonės nėra lengvai pasiekiama dėl finansinių galimybių. Tai tik paliudija, kad žmonėms būtina pradėti kaupti sveikatai kur kas anksčiau, nei ji pradeda šlubuoti ir tenka kreiptis į valstybinę medicinos sistemą”, - mano „PZU Lietuva” generalinis direktorius Marius Jundulas.
M.Jundulo teigimu, nepaisant šalių skirtumų, tyrimas rodo, kad pensijos sulaukusiems žmonėms visose trijose Baltijos valstybėse sveikatos saugumo klausimas yra aktualiausias – jis kur kas svarbesnis nei finansinis stabilumas ar būstas. PZU Lietuva” vadovo teigimu, didžioji dalis senjorų jau turi nekilnojamojo turto ir gauna pensiją – nors ir nedideles, bet stabilias pajamas.
„Svarbu pastebėti, kad visa Latvijos visuomenė, ne tik vyresnioji karta, nesaugiausiai jaučiasi būtent dėl sveikatos, Lietuvoje sveikatos saugumo klausimas kyla iškart po finansinio nestabilumo, o štai Estijos visuomenei sveikatos saugumas yra tik trečioje vietoje – po finansų ir gyvybės saugumo. Estai labiau pasitiki savo sveikatos apsaugos sistema ir tikisi sulaukti reikiamos pagalbos”, - komentuoja „PZU Lietuva” generalinis direktorius.
Lietuvoje, pasak M. Jundulo, stabilizavus finansinę situaciją, žmonėms neišvengiamai svarbiausiu gyvenimo klausimu taps jų sveikata. Todėl šiandieninė dirbančioji karta, įprantanti naudotis privačios medicinos paslaugomis, turėtų pasirūpinti neprarasti šios galimybės ir vyresniame amžiuje – tam būtina kaupti lėšas dar esant darbo rinkoje.
