Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje.
Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse. Anot ekspertų, mažas BVP perskirstymas per biudžetą yra pagrindinė kliūtis siekiant didinti viešųjų paslaugų finansavimą.
EK vertinimu, Lietuvos ir Estijos biudžetų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakte numatytus fiskalinius reikalavimus ir Europos Tarybos šiemet liepą pateiktas rekomendacijas. Tuo metu Latvijos biudžeto projekte, anot Komisijos, nepilnai laikomasi liepos mėnesio rekomendacijų, todėl šalies vyriausybė turi būti pasirengusi imtis papildomų veiksmų, siekiant atitikti ES fiskalinius reikalavimus.
Ekonomistai pabrėžia, kad visų trijų Baltijos šalių biudžetai yra gana panašūs ir atrodo kur kas geriau nei daugelio kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių biudžetai, kurių deficitai neretai gana ženkliai viršiją 3 proc. ribą, kurią leidžia Europos stabilumo ir augimo paktas (Mastrichto taisyklės).
Taip pat pažymima, kad Lietuva ir Latvija planuoja gana spartų valstybės pajamų augimą.
Iš visų trijų Baltijos šalių vienintelė, jau priėmusi kitų metų biudžetą, yra Lietuva.
Baltijos šalių deficitai – ties 3 proc. BVP riba
Lietuvos 2024 metų biudžeto pirminiame projekte, kurio vertinimą ir atliko EK, planuota, kad kitąmet viešųjų finansų deficitas sieks 2,9 proc. BVP, o koreguojant projektą deficitas buvo padidintas iki 3 procentų. Kitų metų deficitas bus maždaug 1 punktu didesnis nei laukiama šiemet (1,9-2 proc.), o Lietuvos viešieji finansai išliks deficitiniai ketvirtus metus iš eilės.
Latvija kitąmet planuoja 2,8 proc. biudžeto deficitą – 0,1 punkto didesnį nei šiemet (2,7 proc.). Estijos biudžeto projekte numatytas 2,9 proc. deficitas – 0,4 punkto mažesnis nei suplanuota šiemet (3,3 proc.).
„Žvelgiant į Baltijos šalių vyriausybių planuojamus deficitus matome labai panašius skaičius, jie sukasi apie 3 procentus. Tačiau palyginus kitų metų deficitus su planuojamais šiemet, akivaizdu, kad Lietuva kitąmet turės didžiausią prognozuojamą ekonomikos skatinimą. Mūsų deficitas šiemet turėtų būti mažiausias ir dėl to mes turime didžiausią skatinimo potencialą“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
EK, remdamasi savo ekonomikos augimo prognozėmis, vertina, kad Lietuvos ir Estijos viešųjų finansų deficitai bus kur kas mažesni nei numatytą šalių biudžetuose – atitinkamai 2,3 proc. ir 2,4 proc. BVP. Tuo metu Latvijos viešųjų finansų deficitas, Komisijos vertinimu, turėtų viršyti Mastrichto kriterijų ribą ir sudaryti 3,1 procento. EK prognozuoja didesnį Lietuvos ekonomijos augimą ir atitinkamai didesnes mokestines pajamas nei Finansų ministerija.
„Man EK prognozės atrodo per daug optimistinės ir neatspindi kelių pastarųjų mėnesių visos Europos Sąjungos ekonomikos trajektorijos. (...) Manau, kad nominalus BVP augimas ir ypatingai vartojimo augimas gali būti mažesnis nei tikimasi, atitinkamai, mažiau bus surenkama ir mokesčių. Tą jau yra pastebėjęs Lietuvos bankas, kurio teigimu, PVM surinkimas gali būti mažesnis nei tikimasi“, – BNS sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Euro zonoje viešųjų finansų perteklių 2024 metais planuoja tik Portugalija, Airija ir Kipras.
Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Maltos, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos viešųjų finansų deficitai viršija 3 proc. BVP ribą.
Bendras dvidešimties euro zonos šalių viešųjų finansų deficitas kitąmet turėtų siekti 2,9 proc. BVP – 0,4 punkto mažesnis nei laukiama šiemet (1,2 proc.).
Lietuvos išlaidos – vienos mažiausių euro zonoje
Lietuvos viešųjų finansų išlaidų santykis su BVP kitąmet turėtų padidėti 2 punktais iki 40,9 proc., tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių euro zonoje.
Planuojama, kad Latvijos viešųjų finansų išlaidos kitąmet sudarys 41,8 proc. BVP (2 punktais daugiau nei šiemet), Estijos – 43,1 proc. (toks pats kaip šiemet).
Euro zonoje tik Airijos ir Maltos suplanuotų viešųjų finansų išlaidų santykis su BVP yra mažesnis nei Lietuvoje – jos sudaro atitinkamai 21,1 proc. ir 38,6 procento. Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir Suomijoje šių išlaidų dalis viršija 50 proc. BVP.
Pasak Ž. Maurico, Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos 2019-2023 metais augo sparčiausiai iš visų euro zonos valstybių ir, panašu, kitąmet ši tendencija taip pat išsilaikys.
„Tai yra visiška priešingybė nei turėjome 2009-2012 metais. Jei tuomet veržėmės diržus, tai dabar iš viso tuos diržus numetėme kažkur į patvorį“, – sakė ekonomistas.
„Tačiau reikia išskirti ir tai, kad Lietuvos pajamos taip pat auga gerokai sparčiau. Mes net 2020 metais sugebėjome turėti pliusą (...), o 2022 metais Lietuvos biudžeto pajamos jau augo 17,4 proc. – kur kas sparčiau nei ES vidurkis, kuris sudarė 7,8 procento“, – pridūrė jis.
Nepaisant spartaus biudžeto pajamų augimo, pagal jų santykį su BVP Lietuva taip pat atsilieka nuo kitų Baltijos šalių. Lietuvos viešųjų finansų pajamos kitąmet turėtų sudaryti 38 proc.. BVP (1 punktu daugiau nei šiemet), Latvijos – 39 proc. (1,9 punkto daugiau), Estijos – 40,2 proc. (0,4 punkto daugiau).
Ž. Maurico teigimu, kitąmet Lietuvos pajamų augimo tempas lėtės ir tai vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu gali kelti problemų, nes bendras šalies „apetitas išlaidoms“ išliks didelis.
Daugiausiai išlaidų – socialinėms išmokoms
Visose Baltijos šalyse didžiausia išlaidų dalis tenka socialinėms išmokoms, įskaitant pensijas, pašalpas ir panašiai. Pagal šį rodiklį pirmauja Lietuva (15,8 proc. BVP), toliau eina Estija (14,8 proc.) ir Latvija (13,3 proc.) Antra pagal dydį išlaidų grupė yra viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, čia pirmauja Estija (11,4 proc. BVP), lenkianti Latviją (11,1 proc.) ir Lietuvą (10,9 proc.).
„Kalbant apie viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, Lietuva ir Latvija turi labai panašias problemas ir iššūkius. Latviai labiausiai akcentuoja švietimo ir sveikatos sektorių finansavimą, Lietuvoje šiuo metu labiau kalbama apie švietimą, tačiau panašu, kad viešojo sektoriaus atlyginimams kitąmet eis daugiausiai papildomų pinigų, nes jų augimas bus didesnis nei visos ekonomikos“, – sakė T. Povilauskas.
Pagal tarpiniam vartojimui skiriamą viešųjų finansų dalį taip pat pirmauja Estija – 7,2 proc. BVP, Latvijoje šių išlaidų dalis yra 6 proc., Lietuvoje – 5,4 proc. BVP.
Didžiausias investicijas (bendrojo kapitalo formavimą) yra suplanavusi Latvija – 6,3 proc., Estijoje ir Lietuvoje šių išlaidų dalis yra atitinkamai 5,8 proc. ir 4,2 proc. BVP.
Pasak Ž. Maurico, sąlyginai nedidelės Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos jau tampa tendencija ir tai kelia nerimą.
„Panašu, kad viešajam sektoriui sunkiai sekasi planuoti strategines investicijas į ateitį. Mūsų silpnoji pusė yra transporto infrastruktūra, renovacija taip pat stringa“, – sakė Ž. Mauricas.
„Iššūkis Lietuvai“
Gynybai Estija kitais metais skirs beveik 3 proc. BVP, Lietuva numato skirti 2,75 proc. BVP, iš kurių stabiliai skiriamos biudžetinės lėšos sudaro 2,52 proc. BVP. Latvijos gynybai skiriamų lėšų dalis yra mažiausia – 2,4 proc. BVP, tačiau ji kitų metų biudžete yra nusimačiusi tikslą 2026 metais jų dalį padidinti iki 2,75 proc., o 2027 metais – iki 3 proc. BVP.
„Krašto apsaugai finansuoti tikrai reikia daugiau lėšų ir tai yra didžiulis iššūkis Lietuvai. Manau, kad čia diskusija turi būti ne tik apie minimalią sumą, kurią mes turėtume skirti, bet ir apie maksimalią, kad turėtume tam tikrą aiškumą, kalbėdami apie ateitį“, – teigė Ž. Mauricas.
Daugiausiai pajamų Baltijos šalyse suneša su gamyba ir importu susiję mokesčiai. Lietuvoje šių mokesčių pajamos kitąmet turėtų sudaryti 11,7 proc., Latvijoje – 13,1 proc., Estijoje – 13,7 proc. BVP. Antra pagal dydį pajamų grupė yra socialinio draudimo įmokos, kurių pajamos Lietuvoje 2024 metais turėtų sudaryti 10,7 proc., Latvijoje – 10,3 proc., o Estijoje – 12,2 proc. BVP.
Didžiausia pajamų, turto ir panašių mokesčių pajamų dalis kitąmet planuojama Lietuvoje – 10,6 proc. BVP. Latvijoje šių mokesčių pajamos turėtų sudaryti 7,5 proc., Estijoje – 8,1 proc. BVP.
Pasak T. Povilausko, kalbant apie pajamų didinimo šaltinius rimčiausiai atrodo mokesčių reformą pasitvirtinusi Estija, tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje didelių pasikeitimų, kuriuos galėtų pajausti gyventojai, kol kas nėra.
„Lietuvoje šiek tiek padidės akcizai, neliks PVM lengvatos maitinimo paslaugoms. Latvija ir nieko pernelyg nekeičia, jie 2024 metais tik minimaliai papildomų lėšų planuoja gauti iš akcizų padidinimo, o kitais pajamų šaltiniais nurodo „Latvenergo“ ir urėdijų dividendus bei avansinį kredito įstaigų pelno mokestį. Tuo metu Estija iki 22 proc. didina PVM tarifą, vyksta ir aktyvios diskusijos dėl automobilių apmokestinimo“, – teigė T. Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad Estija nuo 2025 metų taip pat ketina didinti ir gyventojų pajamų mokesčio bei pelno mokesčio tarifus.
Lietuvos skola – viena mažiausių euro zonoje
Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP kitąmet turėtų didėti visose Baltijos šalyse. Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2024 metų pabaigoje turėtų sudarys 39,8 proc. BVP – 1,9 punkto daugiau, nei planuojama šių metų pabaigoje (37,9 proc. ). Latvijos valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų padidėti 1,1 punkto iki 41 proc., Estijos – 1,5 punkto iki 20,9 proc. BVP.
„Lietuvos valstybės skolos augimas šiuo metu tikrai nekelia didelio pavojaus, kitais metais mes turėsime neigiamą atotrūkį nuo potencialaus BVP, kas rodo, kad ekonomiką reikia skatinti. Tačiau kaip teisingai akcentuoja tiek EK, tiek Valstybės kontrolė, kiti metai jau nėra kriziniai, kokie, pavyzdžiui, buvo 2020-ųjų pavasarį, kai lėšų reikėjo greitai ir staibiai, todėl giliai eiti į minusą taip pat nereikia. Reikia pasilikti fiskalinės erdvės būsimoms krizėms“, – sakė T. Povilauskas.
EK duomenimis, Estijos skola kitąmet išliks mažiausia euro zonoje, Liuksemburgo skola (27,8 proc. BVP) taip pat bus mažesnė nei Lietuvoje ir Latvijoje. Kitų euro zonos šalių, išskyrus Airiją ir Nyderlandus, valdžios sektoriaus skola bus didesnė kaip 50 proc. BVP, o Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos – didesnė kaip 100 proc. BVP.
Bendra dvidešimties euro zonos šalių valdžios sektoriaus skola 2024-ųjų pabaigoje turėtų sudaryti 90 proc. BVP.
