Sparčiai didėjančios būtiniausių vartojimo prekių ir paslaugų kainos bei brangstančios žaliavos ir energetiniai ištekliai smukdo verslo, ir namų ūkių lūkesčius, gerokai sumažindamos vidaus vartojimo augimą ir tuo pablogindamos šalies ekonomikos plėtros galimybes, sako DnB Nord banko analitikai.
„Panašu, kad visose Baltijos valstybėse per artimiausius mėnesius lūkesčiai dar labiau pablogės, kadangi nėra jokių infliacijos mažėjimo ženklų, o ekonomikos sulėtėjimas gali pristabdyti darbo užmokesčio augimą. Galime jau kalbėti ir apie pradėsiantį didėti lig šiol rekordiškai mažą nedarbo lygį,“ – sako vyriausiasis DnB NORD banko analitikas profesorius Rimantas Rudzkis vertindamas ekonomines tendencijas Baltijos jūros regiono šalyse.
DnB Nord banko analitikai prognozuoja, kad iki šiol itin sparčiai augusio Lietuvos ūkio plėtra šiemet sulėtės iki 5 proc., o metinė infliacija, nors ir antrąjį šių metų pusmetį truputį sumažės, 2008-ųjų pabaigoje sieks mažiausiai 9 proc. ir išliks viena sparčiausių ES.
„Metų pradžioje infliaciniai procesai trijose Baltijos šalyse dar labiau sustiprėjo – itin sparčiai augo atlyginimai, o santykinai didelis maisto produktų eksportas dar pakėlė jų kainas vidaus rinkoje,“ - sakė prof. R.Rudzkis.
Lietuvoje svarbiu infliaciją didinančiu veiksniu tampa greičiau už darbo našumą augantis darbo užmokesčio lygis, todėl būtina atidžiai stebėti šių veiksnių kitimą. Darbo našumo didėjimo spartos atsilikimą nuo atlyginimų augimo nemaža dalimi lemia senkantys tiesioginių užsienio investicijų srautai.
Pasak prof. R. Rudzkio, prastėjant ekonominei situacijai Lietuvoje ir tarptautinėje rinkoje, itin svarbus vaidmuo tenka vyriausybės ir įstatymų leidėjų gebėjimui laikytis fiskalinės drausmės ir aktyvios verslą skatinančios politikos. Nuo to labiausiai priklausys, ar Lietuva netaps autsaidere tarp Baltijos šalių, sako prof. R. Rudzkis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kaimyninės šalys sulaukia žymiai didesnio užsienio investuotojų dėmesio.
„Norint, kad lėtėjanti ūkio plėtra nevirstų ekonomikos stagnacija ar net nuosmukiu, Lietuvai būtina skubiai reformuoti viešąjį sektorių ir aktyviai skatinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas. Greičiausią efektą duotų biurokratinių kliūčių naikinimas, pramoninių parkų išplėtojimas, paskatų sistemos aktualiausioms investicijoms taikymas. Valdžios atstovai turi ne tik žodžiais deklaruoti, kad Lietuva yra atvira užsienio investicijoms, bet ir turėti politinės valios akivaizdžiai pademonstruoti, kad ji sugeba greitai, efektyviai ir adekvačiai reaguoti į kylančias vidaus ir išorės ekonomines problemas", - teigia prof. R. Rudzkis.
Pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozės 2008 m.
