Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomikos vėl pradės augti tik po to, kai atsigaus Baltijos jūros baseino šalių – pirmiausia, Vokietijos ir Skandinavijos valstybių – ekonomikos, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad po kritimo šiais metais ir tam tikros stabilizacijos 2010-aisiais Baltijos jūros valstybių ekonomikos vėl pradės augti 2011 metais.
Pasak „Swedbank“ ekspertų, nors šiuo metu skelbiamos vis niūresnės ūkio raidos prognozės, Baltijos regiono šalių ūkio konkurencingumas yra aukštas, o ekonomikos vystymosi perspektyvos geros. Šio regiono atsigavimą turėtų papildomai paskatinti Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalių vyriausybių finansinė parama savo šalių ūkiams.
„Baltijos jūros regiono valstybės – Vokietija, Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Lenkija ir Latvija bei Estija – yra svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos. 2008 metais eksportas į jas sudarė 58 proc. viso Lietuvos eksporto. Tai reiškia, kad tik atsigavus vartojimui šiose rinkose bei stabilizavusis Baltijos regiono valstybių ekonomikoms, galima laukti Lietuvos ūkio atsigavimo“, – sako „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Naujausioje „Swedbank“ Baltijos jūros regiono valstybių ūkių perspektyvų apžvalgoje prognozuojama, kad bendras Baltijos jūros regiono valstybių BVP nuosmukis šiemet sieks 2,2 proc., o 2010 metais situacija stabilizuosis ir laukiamas nežymus 0,7 proc. ekonomikų augimas.
„Praktiškai visų regiono valstybių BVP, išskyrus tik kai kurias Skandinavijos šalis ir Lenkiją, šiemet mažės. Ypač stipriai trauksis Baltijos valstybių ir Rusijos, taip pat Vokietijos ekonomikos. Kita vertus, Baltijos šalių ekonomikos yra stipriai persipynusios tarpusavyje, todėl ūkio atsigavimas didžiosiose regiono valstybėse teigiamai paveiks ir mažesniąsias, pirmiausia, Baltijos šalis. Galime sakyti, kad tunelio gale matoma šviesa ir tai nėra atvažiuojantis traukinys“, – sako T. Andrejauskas.
„Swedbank“ Finansų rinkos tarnybos vadovas pastebi, kad Lietuvos Vyriausybės planai gaivinti verslą ir ekonomiką yra puikūs, tačiau kol kas tai tik planai. Dabar reikia pereiti prie veiksmų, nes laikas nėra mūsų sąjungininkas. Nors tenka pripažinti, kad Lietuvos ūkio atsigavimas neatsitiks savaime, o tiesiogiai priklausys nuo viso Baltijos jūros regiono ekonomikos „sveikatos“, ypač svarbu, kad laukiant šio atsigavimo 2010 ar 2011 metais, mes būtume jam gerai pasiruošę ir konkurencingi.
