Autoritarizmo salelę Lietuvos pašonėje sukrėtė ne tik teroro išpuolis, bet ir išlaidavimo sukelta valiutų krizė. Ar Baltarusija atsilaikys?
Baltarusijos ekonomika, jau ir taip paskendusi sovietinėje pelkėje, vis grimzta. Jei valdžia nepriims tinkamų sprendimų, kovą prasidėjusi šalies valiutos krizė, kuri jau nuvedė į aklavietę privatųjį sektorių, ją dar labiau priartins prie finansų žlugimo.
Įsipareigojimų nevykdė
Prezidentas Aleksandras Lukašenka, demonstruodamas ekonomikos stiprybę, praėjusį rudenį įsakė 50 procentų pakelti valstybinio sektoriaus darbuotojų algas. Tai ir įstūmė šalį į dabartinę krizę bei dar kartą parodė, kad Baltarusija nebesilaiko 2009 metais Tarptautiniam valiutos fondui už paskolą pažadėtų įsipareigojimų reformuotis.
Natūralu, kad didesnių algų sulaukę baltarusiai pradėjo pirkti – JAV dolerius, eurus, automobilius, auksą, net cukrų. Kai šalies gyventojai ištuštino bankų sąskaitas ir rezervus, A. Lukašenka ėmė riboti užsienio valiutos pirkimą, o tai nugramzdino į dar didesnę krizę. O pasaulinės reitingų agentūros nelaukdamos sumažino Baltarusijos ir šešių jos bankų kredito reitingus. Vyriausybė ir Centrinis bankas tris savaites bandė taikyti visas priemones krizei suvaldyti, bet šalis ir toliau gyvena ne pagal išgales.
Šiandien gauti net mažiausią sumą eurų ar dolerių vis dar sunku – reikia stovėti ilgoje eilėje, o nusipirkti galima tik tuo atveju, jei kas nors neseniai juos pardavė. Dėl draudimų atsirado ir juodoji rinka, kurioje užsienio valiutos įsigyti galima 20–100 procentų brangiau nei oficialus kursas.
Gelbėsis paskolomis
Kad šaliai jau reikia pagalbos – neabejotina. Nuo metų pradžios Baltarusijos užsienio valiutos rezervai smuko 20 procentų. Kovą jie siekė tik 4 milijardus dolerių – tiek užtektų vos kelių savaičių importo srautui apmokėti. Situaciją bandantis spręsti A. Lukašenka jau ieško pagalbos iš užsienio.
Jo pavedimu gruodį šiurkščiai numalšinti rinkimų rezultatais nepatenkintos visuomenės protestai sumažino tikimybę, kad Vakarai imsis traukti Baltarusiją iš finansų duobės, todėl teko pulti į glėbį Rusijai.
Minskas ir Maskva derasi dėl 1 milijardo dolerių paskolos sąlygų. Tinklalapis telegraph.by pranešė, kad už paskolą Rusija pareikalavo vykdyti struktūrines ekonomikos reformas, tačiau daugiau derybų detalių neviešinama. Dar 2 milijonus dolerių šalis tikisi gauti iš Eurazijos ekonominės bendrijos krizių fondo, kuris jungia daugumą buvusių sovietinių valstybių.
„Donorai“ neišgelbės?
,,Situacija nepagerės, net jei Rusija paskolins mums 2, 3, 4 ar 5 milijardus dolerių“, – teigė Baltarusijos analitikų centro ekspertas Leonidas Zaika. Jo manymu, jei šalyje nebus įvykdytos ekonomikos reformos, paskolinti pinigai bus iššvaistyti taip pat, kaip seniau.
,,Blogiausia, kad situacijos niekas nekontroliuoja. Tai katastrofa“, – dienraščiui ,,Washington Post“ teigė seniau A. Lukašenkai dirbęs, dabar nepriklausomas ekonomistas Sergejus Čalas.
Panašu, jog situacijos pakeisti nesugebės ir gyvenimu nepatenkinti baltarusiai. Kad tokia ekonomikos būklė paskatins režimo griūtį, netiki net opozicijos.
,,Vis girdime, kad režimas žlugs, nes baltarusiai sukils, tačiau šalies gyventojai, nors ir alkani, to nedaro, – kalbėjo Baltarusijos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos vadovas Siarhejus Balykinas. – Mes tik bandome užkaišyti skyles, bet į ateitį nežvelgiame.“
Stringa importas
Dėl valiutos trūkumo stringa importas, iš parduotuvių lentynų sparčiai šluojamas užsienietiškas alkoholis ir maisto produktai. Vis daugiau gyventojų atsisako kelionių į užsienį, stoja reklamos ir automobilių pardavimas.
,,Šiandien mūsų vienintelė valiuta yra automobiliai. Kadangi negauname dolerių ar eurų, turėsime stabdyti gamybą, nes jau greitai pritūksime detalių“, – sakė ,,Volkswagen“ vadovas Baltarusijoje Siarhejus Michnevičius.
Arbata prekiaujanti Jelena Pisarčiuk taip pat nėra užtikrinta dėl verslo ateities – moteris jau penkerius metus kiniškos arbatos atsiveža iš Lietuvos. ,,Mums reikia užsienio valiutos, bet nėra kur jos gauti“, – ,,Washington Post“ pasakojo ji.
J. Pisarčiuk pabrėžė, kad baltarusiai yra optimistai, jau išgyvenę daugybę krizių. ,,Tuo ir skiriamės nuo kitų pasaulio šalių, mes tiesiog toliau dirbame“, – kalbėjo verslininkė.
Padėtų tik devalvacija
Vienintelė išeitis Baltarusijai, pasak ekonomistų, yra valiutos devalvacija, nors šalies Centrinis bankas skelbia, kad taip nenutiks.
Tiesa, balandžio pradžioje valdžia leido bankams keisti rublius į dolerius iki 10 procentų didesniu kursu, tad neoficiali devalvacija vyksta.
Ekonomistų skaičiavimais, kad padėtis Baltarusijoje stabilizuotųsi, reikėtų bent 40 procentų mažinti rublio kursą.
Faktai: Baltarusijos ekonomika
Dėl krizės valiutų rinkoje importuotų prekių kainos išaugo 12–15 proc.
Nedarbo lygis Baltarusijoje oficialiai yra 1 proc.
Valstybinės įmonės sudaro 70 proc. šalies ekonomikos. Jos trumpina darbuotojų darbo laiką, bet niekuomet neatleidžia.
Baltarusija daugiausia eksportuoja trąšas, transporto priemones ir žemės ūkio produkciją, bet jos ekonomika labiausiai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų.
