„Jeigu ne eksportas, būtume žlugę.“ „Pagrindinis mūsų klientas yra emigrantas.“ Taip šiuo metu apie verslą kalba Šiaulių regiono baldų gamintojai ir baldų pardavėjai. Baldininkai, kurių verslas tiesiogiai susijęs su statybomis ir įkurtuvėmis, teigia, jog šalies vidaus rinka dar tebėra krizės gniaužtuose.
Pagrindiniai pirkėjai – emigrantai
Nauji baldai nėra pirmojo būtinumo prekė, todėl, savaime aišku, juos ryžtasi įgyti tiktai toks vartotojas, kurio kišenėje yra atliekamų šlamančiųjų. Arba tas, kuris turi stabilias pajamas ir gali kreiptis paskolos į banką. Tačiau nors Šiauliuose baldų salonai vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis, pirkėjai į juos neplūsta. „Prieš trejus metus savaitgaliais vos spėjome suktis, o dabar, patys matote, tuščia“, – šeštadienio popietę, rodydama į dailiais baldais apstatytą salę, skėstelėjo rankomis prekybos centro „Kanapa“ Šiauliuose vadovė Irena Bielskienė.
12 metų baldais savarankiškai prekiaujanti verslininkė nemano, kad sunkmetis traukiasi į šoną. Tiesa, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šią vasarą prekyba šiek tiek pagyvėjo. Bet pagyvėjimas, anot prekybininkės, jaučiamas daugiausiai ne vietinių, o būtent svečiose šalyse plušančių emigrantų sąskaita. Tai dažniausiai jauni žmonės, kurie grįžę perka naujus baldus sau arba savo tėvams, arba, čia įsigiję, išsiveža į užsienį, mat vakaruose gaminami baldai dažniausiai yra be miegamųjų funkcijų. Beje, prekybininkė atkreipė dėmesį, jog šiemet pagyvėjo ūkininkai – liepą ir rugpjūtį keletas užsisakė naujų baldų.
Sunkiausi, pasak I. Bielskienės, buvo 2008–2009 m. Išaugo mokesčiai, daugybė žmonių neteko darbo. Tais metais prekyba baldais, galima sakyti, visiškai apmirė. Teko bristi į skolas, kurios velkasi iki šiol.
Baldų salono savininkė su nostalgija prisiminė 2007-uosius, kai parduotuvė lūždavo nuo pirkėjų, prisiėmę paskolų žmonės šlavė viską. Krizės pamokų, akivaizdu, būta skaudžių: dabar vos tiktai pasigirsta informacijos apie ekonomikos sunkumus Jungtinėse Amerikos Valstijose, prekyba staiga kuriam laikui apmiršta. „Užvakar per televiziją pranešė apie dar vieną galimą krizės bangą ir pažiūrėkit – dvi dienos nė vieno žmogaus.“
Didelę patirtį turinti verslininkė prognozuoja, kad vasarą pagyvėjusi prekyba laikina: artėjant šildymo sezonui, žmonių susidomėjimas baldais sumažės.
Gelbsti eksportas
Kai kurie baldų gamintojai džiaugiasi laiku ėmęsi eksporto, kitaip esą būtų buvę liūdni popieriai. Šiauliškė baldų gamintojų bendrovė „Sintuva“, atlaikiusi sunkmečio išbandymus, sėkmingai gyvuoja 14 metus. Bendrovės gamintais baldais prekiaujama Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje.
„Mus gelbsti ne kas kitas, o eksportas“, – „Sintuvos“ vadovas Petras Andriuška džiaugiasi, kad bendrovė laiku suspėjo įšokti į eksporto traukinį.
Krizės kvėpavimą įmonė skaudžiausiai pajuto 2009-aisiais: smarkiai krito pirkimai, sumažėjo apyvarta. Bendrovė buvo priversta tobulinti gamybą ir ieškoti naujų rinkų užsienyje. Paaiškėjo, kad lietuviški baldai populiarūs, švedai ir olandai noriai juos perka, nes yra kokybiški ir sąlyginai nebrangūs: pavyzdžiui, neblogą minkštos dalies komplektą galima įsigyti už 10 000 Švedijos kronų. Eksportas ne tik padėjo išsaugoti darbo vietas, bet pastaraisiais metais įmonė priėmė ir naujų darbuotojų. Šiuo metu „Sintuvoje“ dirba per 200 žmonių.
Baldų paklausa vidaus rinkoje tebėra apmirusi. Verslininko nuomone, tai susiję su nekilnojamojo turto rinka, kurioje tebesama sąstingio, nors statybos, teigė, pamažu atsigauna. Paklaustas, ar baldai per sunkmetį pigo, baldininkas pripažino, jog kainos iš esmės nemažėjo, nes brango degalai, mediena ir kitos žaliavos. Jis neatskleidė įmonės pelno, bet sakė, kad jo užtenka įsipareigojimams vykdyti.
„Viskas teka pasroviui“
Kitos šiauliečių baldų įmonės „Arūno baldai“ savininkas Arūnas Laziejevas savo gaminamą produkciją tiekia ir montuoja vidaus rinkoje. Nedidelė baldų gamintojų įmonė jau bemaž 10 metų dirba Šiauliuose ir jo apylinkėse bei kituose šalies miestuose. Per daugelį metų sukaupta nemenka darbo patirtis, tačiau, anot įmonės savininko, vien gerų rekomendacijų nepakanka: planus koreguoja rinkos pokyčiai. O šie, patirtis rodo, Lietuvoje itin jautrūs.
Klausiamas, kaip sekasi, A. Laziejevas pakartojo tai, ką anksčiau akcentavo prekybininkai: pagrindinis pirkėjas yra emigrantas. „Jau pačioje krizės pradžioje buvo „stop“. Viskas teka pasroviui, iš esmės laikomės žmonių, kurie dirba svetur, dėka, – nelinksmai konstatavo įmonės savininkas. – Vidutinis lietuvis, gyvenantis iš atlyginimo, baldus užsisako labai retai, nes paskolų baiminasi, o pinigus verčiau pataupo mokesčiams ir vaistams. Pavyzdžiui, pensininkas negali net spintelės užsisakyti, nebent padeda svetur dirbantys vaikai. Kita vertus, gali būti, jog nemažai žmonių paskolų bumo metais įsigijo naujų baldų, kurie nespėjo nusidėvėti.“
Įmonės savininko teigimu, šiuo metu paklausiausi virtuvės baldai.
Mediena išvažiuoja į užsienį
Nors statistika byloja, kad šių metų pirmąjį ketvirtį baldų pardavimas augo, šioje srityje dirbantys verslininkai apie teigiamus šalies vidaus rinkos vartojimo pokyčius kalba atsargiai. Saulius Žigys, Šiaulių rajono medžio apdirbimo įmonės „Ąžuolų giria“, užsiimančios medienos apdirbimu ir džiovinimu, vadovas, iš karto pažymėjo, jog į Lietuvos rinką nesiorientuoja.
„Nepasitikiu“, – paklaustas kodėl, rėžė tiesiai ir patylėjęs pridūrė: esą ekonomika nesustyguota, nemato perspektyvų. Verslininkas negailėjo karčių žodžių mokestinei politikai, kuri, anot jo, nemažai dorai dirbančių bendrovių privertė slėpti pajamas ir apsunkino PVM susigrąžinimą.
S. Žygio teigimu, per pastaruosius porą metų malkinė mediena brango apie 20 procentų. Tai irgi stabdo kilimą: jo vadovaujamoje įmonėje medienos pardavimas nuo 2010 m. iš esmės išlieka toks pat: nei labai didėja, nei mažėja.
Sigita STONKIENĖ
