Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėjo Zbignevo Glazko teigimu, draudimu siekta apsaugoti perinčius paukščius, tačiau jis naudingas ir kitiems miško gyvūnams.
„Yra ramybės periodas, kada nevykdomi darbai, netrikdomi gyvūnai jauniklių atsivedimo metu“, – BNS teigė jis.
Z. Glazko sako, kad pažeidimų būna, nes bauda kol kas yra labai simbolinė – keliasdešimt eurų, tačiau ministerija svarsto ją padidinti bent iki 300 eurų.
„Dabar siūloma nustatyti, kad už medžių ir krūmų kirtimą miško žemėje draudžiamu metu bauda būtų nuo 300 eurų“, – teigė ministerijos atstovas.
„Būna tokių atvejų, kai vykdomi kirtimai piktybiškai, kai žinoma, kad negalima, sumoka tą simbolinę baudą dėl didesnės naudos, gaunamos pardavus medieną“, – pridūrė Z. Glazko.
Pasak jo, draudimo paprastai nepaiso privačių miškų savininkai.
„Turi leidimus (kirsti – BNS) išduotus iki metų pabaigos, ne visi nori laukti, kitiems gal gamtinės sąlygos sutrukdė kirtimus padaryti iki draudimo pradžios, dažniausiai kai yra plyni kirtimai, kai galima greičiausiai iškirst“, – aiškino Z. Glazko.
Jo teigimu, pernai fiksuota 150 miškų kirtimo pažeidimų, o kiek iš jų – saugomose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, kai galiojo draudimas, dar informacijos nėra. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) BNS nurodė, kad šių metų duomenys dar sisteminami.
Nuo kovo vidurio iki rugpjūčio miško kirtimai ir medienos ištraukimas buvo draudžiami antrai miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) teritorijose, trečios grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, taip pat ketvirtos grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.
