Darbdaviams atsargiai kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą, kalbamės su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto projektų vadove ir konsultante Birute Ruplyte apie įsidarbinimą.
- Bedarbių turime itin daug. Ką reikia daryti, kad darbdavys pastebėtų būtent tave?
- Kandidatui, norinčiam sulaukti kvietimo prisidėti prie komandos, privalu prieš einant į susitikimą pasidomėti organizacija. Nauda dviguba: kandidatas daugiau sužino ir gali pasitikrinti savo motyvaciją dirbti šioje veiklos srityje, ar jam tinka organizacijos vertybės, vizija, veiklos principai bei tuo pačiu darbdavys pasidaro pirmą atrankos testą, kiek kandidatas iniciatyvus, smalsus ir motyvuotas.
Yra kandidatų, kurie nesigilina į darbo skelbimus ir siunčia savo gyvenimo aprašymą – CV beveik į kiekvieną skelbiamą atranką, tikėdamiesi, kad juos kas nors vis tiek pakvies į pokalbį. Kas nors gal ir pakvies. Tik klausimas, ar jis nori dirbti bet kur ir bet ką. Jeigu taip, klausimas, kiek ilgai.
- Darbo patirtis ir gražus CV ne visada taria lemiamą žodį. Kas dar padeda įsidarbinti?
- Padeda keli dalykai. Iš to, kiek mes įdedame savo laiko ir pastangų rašydami CV ir motyvacinį laišką, darbdavys jau gali spręsti apie kandidato motyvaciją, pareigingumą, atidumą ir pan. Jeigu CV parašytas išsamiai, be gramatinių klaidų, tvarkingai sumaketuotas, paryškinti akcentai, kurių būtent darbdavys ieško, jau pirmas žingsnis žengtas.
Nepatarčiau rašyti nuopelnų, tiesiogiai nesusijusių su skelbiama pareigybe, pavyzdžiui, jeigu organizacija ieško projektų vadovo, darbui su mokymo ir konsultavimo projektais verslo klientams, nebūtina rašyti, kad esate „mis bikinio“ konkurso prizininkė. Organizacija tikrai neįvertins tokios veiklos kaip pranašumo. Tačiau jeigu pretenduojate į TV šou projektą, tokia patirtis gali padėti išsiskirti iš kitų kandidatų.
Svarbu ir atitinkamas ieškomai pareigybei elgesys bei išvaizda. Jeigu bankas ieško klientus aptarnaujančio darbuotojo, o kandidatas ateina į pokalbį su klubine apranga, elgiasi laisvai ir atsipalaidavęs, beveik šimtas procentų, kad į kitą atrankos etapą kandidatas nepereis. Kodėl? Ar jūs atėjęs į banką tvarkyti savo finansinių reikalų norėtumėte, kad aptarnautų darbuotojas, kuris atrodytų ir elgtųsi, lyg į darbą užsukęs tiesiai iš naktinio klubo?
- Dažnai stebime, kad darbdaviai reikalauja aukštojo išsilavinimo, o nori mokėti minimalų darbo užmokestį. Ar nepersistengiame su reikalavimais?
- Kartais taip būna. Sakyčiau, tai daugiau dėl nekompetencijos, kaip parengti darbo skelbimą norint sulaukti gerų kandidatų. Galbūt pakeldami reikalavimus darbdaviai tai tikisi pasiekti?
Kartais lazda būna perlenkiama keliant per smulkių ir neesminių reikalavimų. Klausiau vieno personalo vadovo, kokiu tikslu į reikalavimus kandidatui į pardavimo vadovus įrašytas tos veiklos srities įstatymų išmanymas? Atsakė: negi nereikia žinoti? Jeigu tas darbuotojas vadovaus darbuotojams, parduodantiems neteisines paslaugas, tai kam?
- Kaip lengviau kilti karjeros laiptais? Būna, kad vienas dirba per naktis, bet paaukština jo kolegą, kuris lyg ir mažiau stengiasi.
- Svarbu dirbti gerai ir teisingai bei pasiekti sau bei padaliniui iškeltų tikslų, o ne dirbti viską ir už visus pamirštant savo tiesioginį darbą ir funkcijas. Kita vertus, mes dažniausiai karjerą matome tik vertikalią. Ar visi tokios norime ir galime tokią daryti? Ar turime tam reikalingų asmeninių savybių, žinių ir įgūdžių? Jeigu esu puikus chirurgas ar geras pardavimo vadybininkas, kuris visada įvykdo pardavimo planus, ar tai reiškia, kad būtinai turiu visas galimybes tapti puikiu skyriaus vadovu? Manau, nebūtinai. Tad norime būti puikiu savo srities specialistu ir profesionalu, turinčiu vertę rinkoje, ar nelabai vykusiu skyriaus vadovu?
- Ar Lietuva vis dar „giminių kraštas“?
- Atrankos procese daug įtakos turi sprendimą dėl naujo darbuotojo priimančio žmogaus nuostatos ir įsitikinimai. Jeigu jis bus įsitikinęs, kad nėra geresnio darbuotojo kaip „savas ir patikrintas“ žmogus, atitinkamai ir ieškos kandidatų. O čia jau loterija, kaip seksis su taip atrinktais darbuotojais.
Birutė Ruplytė
Gimė 1973 m. balandžio 15 dieną.
1999 m. baigė KTU Socialinių mokslų fakultetą ir įgijo verslo administravimo magistro laipsnį.
2010 m. baigė VDU Socialinių mokslų fakultetą ir įgijo organizacinės psichologijos magistro laipsnį.
Mokymų ir konsultavimo srityje dirba nuo 1996 m.
