LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Kad žmonės grįžtų į šalį, pasak Boguslavo Gruževskio, pirmiausia reikia tinkamų darbo sąlygų ir atlyginimų – bent 1,5 tūkst. litų į rankas ir daugiau.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas teigia, kad emigrantus traukia Lietuvoje besistabilizavusios sąlygos. Tuo metu augimo galimybės Jungtinės Karalystės, Airijos rinkoje nėra tokios patrauklios.
„Reikalingos darbo sąlygos, tinkami atlyginimai. Galimybė dirbti ir uždirbti. Kalba eitų apie 1,5 tūkst. [litų] į rankas ir daugiau. Ir stabilumas – kad žmonės matytų tam tikrą socialinių įsipareigojimų stabilumą“, – teigia B. Gruževskis.
B. Gruževskis pabrėžia, kad 60 proc. žmonių išvyko ne todėl, kad neturėjo darbo, o todėl, kad norėjo gauti didesnes pajamas. Lietuvoje dabar yra per 20 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Nepasitenkinimas socialiniu teisingumu dažnai susiformuoja todėl, kad pastangos tiesiogiai nelemia pajamų“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia B. Gruževskis.
„Nordea Bank Lietuva“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad ypač svarbus veiksnys – stabili ekonomika . „Reikia sudaryti stabilias, palankias sąlygas verslui vystyti: mažinti biurokratinį aparatą, skatinti žmonių verslumą, pritraukti užsienio investicijas“, – teigė jis.
Vis dėlto Ž. Mauricas įsitikinęs, kad ekonomika nėra vienintelis svarbus kriterijus.
„Kiti aspektai – socialinio teisingumo jausmas, pajamų lygybė ir teisinė sistema. Lietuva, Latvija, iš dalies ir Lenkija išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal emigracijos mastą. Tačiau Čekijoje, kurios ekonomika nėra daug geresnė nei Lenkijos, emigracija gerokai mažesnė, nes Čekijoje pajamų lygybė viena iš didžiausių ES“, – pastebi ekonomistas. Be to, jo nuomone, tai ir Darbo kodekso problema.
Tam, kad žmonės norėtų dirbti Lietuvoje, reikia, kad pasikeistų ir verslo mentalitetas, tvirtina Ž. Mauricas: „Verslas turi suprasti, kad darbuotojas nėra tik darbo įrankis. Jis yra investicija. Jei nori turėti gerą, patikimą darbuotoją, turi atitinkamai su juo elgtis“.
