Vietos veiklos grupė (VVG) „Pagėgių kraštas“ kviečia auginti avis škudes ir taip įsijungti į Mažosios Lietuvos paveldo puoselėjimo darbą. Sigitas Stonys, VVG „Pagėgių kraštas“ administracijos vadovas, sako, kad senosios lietuvių avių veislės atkūrimu Pagėgių krašte susidomėjo maždaug 20 ūkininkų. Pagėgiškiai į šią veiklą įsitraukė bendradarbiaudami su „Heifer“ Baltijos fondu.
Vienas projekto atstovų ir pagėgiškių susitikimas jau įvyko, dabar rengiamasi antrajam susitikimui.
– Pirmojo susitikimo metu vietos gyventojai buvo supažindinti su galimybe rengti verslumo projektus ir juose dalyvauti. Su „Heifer“ Baltijos fondo veikla susirinkusiuosus supažindino fondo direktorius Arūnas Svitojus. Mes jau 10 metų dirbame ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje, o „Heifer International“ organizacija, kurios dalimi yra fondas, veikia jau beveik 70 metų. Ši organizacija visame pasaulyje siekia įveikti badą ir skurdą bei rūpintis žeme, – pasakojo Živilė Šeporaitytė, „Heifer“ Baltijos fondo Komunikacijos ir fondų paieškos koordinatorė.
Pristatydama fondo veiklą Ž.Šeporaitytė minėjo, kad dalyvaujantieji „Heifer“ projektuose gauna dvigubą dovaną: mokymus bei gyvąsias dovanas. Gyvosiomis dovanomis gali būti tiek gyvuliai, tiek sodinukai ar sėklos. Per fondo gyvavimą paremta jau apie 4 000 šeimų. Žmonės gavo telyčių, avių, ožkų, arklių, bičių šeimų. Pastaruoju metu vyksta projektas, kuriame dalijamos sėklinės bulvės, aviečių, braškių daigai. Pagėgiškiai labiausiai domėjosi škudžių veislės avimis bei vištinėmis žąsimis. Šiais paukščiais susidomėjo dvi pagėgiškių šeimos. Visus kitus domina škudės.
VVG „Pagėgių kraštas“ administratorius S.Stonys pasakojo, kad pastarosios veislės avys tūkstančius metų mūsų žemėse gyveno natūraliai.
– Škudžių veislė laikoma viena seniausių pasaulyje. Ši avių veislė kilusi iš Baltijos regiono (Rytų Prūsijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių teritorijų). Jų populiacija prieš Antrąjį pasaulinį karą siekė apie 70 tūkstančių, po karo tokių avių liko tik 160. Škudžių veislė atgaivinta tik Vokietijos entuziastų augintojų dėka. Paradoksalu, bet iš Lietuvos kilusi avių veislė šiuo metu labiausiai paplitusi Vokietijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje. Iš viso škudžių priskaičiuojama apie 5 tūkstančius. Viliamasi, kad ši veislė vėl bus populiari tarp avių augintojų Lietuvos ūkiuose. Gali būti, kad ši avių rūšis bus įtraukta į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių sąrašą bei Lietuvos tautinio paveldo produktų registrą. Šias avis pripažinus tautiniu paveldu jų augintojams bus mokamos papildomos išmokos, – pasakojo S.Stonys.
Škudžių avys yra prisitaikiusios prie mūsų kraštui būdingo klimato, tad gali ištisus metus gyventi lauke. Jos neišrankios pašarui, todėl neretai laikomos pievoms, ganykloms nuganyti ir teritorijoms prižiūrėti. Kadangi pašaliai, kur jos maitinasi, tampa panašūs į parkus, todėl škudes dar vadina kraštovaizdžio avimis. Šios veislės avys vertinamos dėl mėsos, kuri neturi lajaus kvapo, ir dėl į moherą panašios vilnos.
Atsižvelgiant į pagėgiškių susidomėjimą planuojama į Pagėgių kraštą įvežti apie 200 škudžių. Pirmieji šių avių augintojai, padedant „Heifer“ fondui, būtų remiami. Savo ruožtu „Heifer“ labdaros fondas irgi kelia kelis reikalavimus. Pirmiausia, dalį avių augintojai turės nusipirkti patys, už savo pinigus. Viena avis paprastai kainuoja 300–400 Lt. Be to, už nemokamai gautas avis reikės atsiskaityti, t.y. už kiekvieną padovanotą avį reikia atiduoti po vieną prieauglį tiems kaimynams ar pažįstamiems, kurie irgi įsipareigoja dovanai perleisti škudžių prieauglį kitiems gyventojams tomis pačiomis sąlygomis.
Pagėgiškių ir „Heifer“ fondo atstovų susitikimas planuojamas mėnesio pabaigoje. Jo metu ketinama susumuoti galutinį Pagėgių savivaldybės gyventojų, norinčių dalyvauti projekte, skaičių. O po susitikimo bus rengiamos paraiškos paukščiams bei gyvuliams gauti.
Ž. Jankauskienė
