Vyriausybė išgirdo smulkiuosius verslininkus ir žada jiems lengvatų. Tačiau tik ne į gilią ekonominę duobę įkritusiems krovinių, automobilių vežėjams.
Ne vienas jų jau bankrutavo, bankrutuoja arba dar bankrutuos. Ypač taiskaudžiai gali atsiliepti didžiausią naudotų mašinų turgų Europoje turėjusiai automobilių sostine vadintai Marijampolei, rašo „Respublika“.
„Labiausiai gaila tų žmonių, kurie verslą susikūrė nuo nulio, nudaužytomis rankomis patys remontuodami senus autovežius, o kai įsigijo naujų, su kuriais ne gėda važinėti Europos keliais, ėmė ir sužlugo. Dabar jų turtą pusvelčiui pardavinėja bankai. Automobilių vežėjaisužlugdyti ne tik finansiškai, bet ir morališkai“, - įsitikinęs Marijampolės vežėjų asociacijos vadovas Juozas Budreika.
Peni bankus ir kaimynus
Praėjusį rudenį Marijampolės vežėjai prisidėjo prie Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ piketų prieš vežėjus smaugiančias kuro kainas.
Kelias valandas marijampoliečių „sraigė“ rangėsi Marijampolės gatvėmis, aplinkkeliais, atkreipdama dėmesį: jei dėl didelių kuro kainų vežėjai bankrutuos, darbo neteks ne tik šimtai vairuotojų, bet ir kitų su šiuo verslu susijusių darbininkų. Jau tada vežėjai šaukė, kad juos smaugia žlugdančios paskolos bankams už įsigytus naujus autovežius. Vežėjai kreipėsi į Vyriausybę prašydami tarpininkauti atidedant paskolų grąžinimo terminus.
„Niekas mūsų neišgirdo ir štai - rezultatas: bedarbių tūkstančiai, bankai už skolas areštavo ne vienos vežėjų bendrovės automobilius, juos pardavinėja mažomis kainomis. Verslininkas ne tik netenka automobilio, bet ir turi primokėti. Jeigu bankai neranda pirkėjų autovežius parduoti už tiek, kiek jie verti, tegul bent pasidalija nuostoliais su turtą dėl skolų prarandančiais savininkais“, - svarstė J. Budreika.
Kita problema, sakė J. Budreika, yra „Mažeikių nafta“.
„Kuro kainos Lietuvoje yra sukeltos dirbtinai, akivaizdžiai siekiant, kad Lietuvos vežėjai pirktų naftos produktus Lenkijoje, kur jie vidutiniškai 30 centų pigesni, ir leisti uždirbti Lenkijai, o ne Lietuvai“.
Ateinančią savaitę Marijampolės vežėjai ketina susitikti su „Linavos“ atstovais ir atkreipti į tai valdžios dėmesį.
„Kurą iš Lenkijos veža ne tik arčiau Lenkijos esančių miestų bendrovės, veža pusė Lietuvos“, - neabejojo J. Budreika.
Griebiasi šiaudo
Vienos stambiausių Marijampolės vežėjų firmos savininką Vytautą Čekaitį reikėtų vadinti vienu iš tų laimingųjų Marijampolės verslininkų, krizės metu išvengusių visiško smigimo į dugną.
„Darbo sumažėjo trečdaliu, bet vis dar sukamės“, - sakė verslininkas. Jis nuolat ieško klientų Rytuose ir Vakaruose, derasi, teikia jiems nuolaidų.
„Uždirbti šioje situacijoje nėra tikimybės, vienintelis tikslas - išlikti, išlaikyti darbininkus. Naujų automobilių pervežimai yra
kritę visoje Europoje, niekam jų nereikia. Tai, ką pavyksta „sugraibyti“, sumokame bankams už paskolas. Kur kas labiau nei darbo trūkumas pjauna negrąžinamos skolos už atliktas paslaugas. Įmonei skolingi ukrainiečiai, latviai, bet daugiausiai - lietuviai. Įmonė vidutiniškai yra neatgavusi apie 3 mln. litų uždirbtų pinigų. Bylinėtis tokiu metu yra beviltiška“, - įsitikinęs V. Čekaitis.
V. Čekaitis tikisi įmonės situaciją šiek tiek pagerinti pavasarį.
„Sugrįšime prie pamiršto verslo - naudotų automobilių iš Vakarų Europos vežimo. Šiaip ar taip, juos dar įmanoma
parduoti. Tik reikia jausti, kokius ir kiek automobilių vežti, kad jų nereikėtų aikštelėse pūdyti“, - sakė V.Čekaitis. Vieni iš naudotų automobilių pirkėjų yra kazachstaniečiai, perkantys dešimties ir daugiau metų „Toyota“, „Mercedes“, „Lexus“ automobilius.
Rusams sparnus pakirpo muitai
Viltis į pirkėjus iš Kazachstano deda ne vienas verslininkas ir ne tik Marijampolėje. Kazachstaniečiai Lietuvoje užėmė anksčiau vienų geriausių pirkėjų - rusų vietą. Skirtumas tik tas, kad Rusijos piliečiai pirkdavo ne senesnius kaip penkerių metų automobilius, nes tik tokiems buvo taikomos muito nuolaidos.
Nuo šių metų sausio mėn. lengvųjų automobilių, eksploatuotų nuo vienų iki penkerių metų, muitas padidėjo 30 proc., senesnių nei penkerių metų - 80 proc. Už vieną populiariausių šioje šalyje japoniškų automobilių - 2003 m. „Toyota Corolla“ - muito mokestis nuo 91 tūkst. rublių (apie 8,68 tūkst. litų) pakilo iki 150 tūkst. rublių (apie 14 tūkst. litų). Tiek pat padidėjo ir senų automobilių kaina. Nė klausimo neliko, kodėl Rusijos piliečiai nebeatvažiuoja į Lietuvą pirkti automobilių. Ypač didelį įdirbį su verslininkais iš Rusijos buvo pasiekę marijampoliečiai.
„Priprasti prie kitų pirkėjų bus nelengva. Mes žinojome, ko rusamas reikia jų plačioje rinkoje, turėjome savo klientus, vieni kitais pasitikėdavome. Rusijos valdžia žada, kad nauji mokesčiai yra trumpalaikiai, kol pagerės ekonominė situacija Rusijoje. Tačiau patys rusai sako, esą milžiniški mokesčiai įvesti siekiant atpratinti rusus nuo senų automobilių. Perkantiems naujus, Rusijoje renkamus automobilius, valdžia teikia nemažų nuolaidų“, - sakė marijampolietis Valentinas. Jo prekyba automobiliais baigėsi Rusijai įvedus naująją muitų politiką. Vienintelė alternatyva pragyventi - ne ypač pelningas biznis iš automobilių langų pardavimo.
Gerų uždarbių laikai – praeitis
„Naudotų automobilių verslas išliks, bet reikės labai daug ką keisti, pratintis prie naujų pardavimo bei pirkimo sąlygų, pirkėjų įpročių, pirkimo galios. Perkame tik tiek, kiek pinigų yra kišenėje, skolintis iš bankų – savižudybė“, - įsitikinę „mažieji“ automobilių pardavėjai iš Marijampolės. Baltarusiams jie ieško maždaug dešimties metų „Audi“ automobilių, kelerių metų „Citroen“ ar „Peugeot“, tadžikistaniečiams – „Opel“ klasės automobilių. Lietuviai vis dar pageidauja prabangių visureigių, bet dauguma ieško naujesnių mažalitrių automobilių.
Kiek Marijampolėje yra besiverčiančiųjų automobilių pardavimu, pasakyti niekas negali.
„Jeigu sužlugtume mes, Marijampolės darbo birža tikrai bankrutuotų. Kita vertus, „auksiniai“ laikai, kai pasipelnyti galėjo kiekvienas, kas tik sugebėdavo, praėjo. Būdavo, parveždavome daug automobilių, neturėdavome laiko laukti turtingų pirkėjų, parduodavome tiems patiems marijampoliečiams perpardavėjams.
Jie tuos automobilius parduodavo brangiau iš turgaus kojos neiškeldami. Dabar tie laikai – tolima praeitis. Perkame tik tiek, kiek galime parduoti. Uždarbis priklauso nuo to, kaip patiems pasiseka automobilį Vokietijoje nusipirkti. Iš pirkėjo Lietuvoje turtų nebesusikrausi. Kainos naudotų automobilių aikštelėse Vokietijoje analogiškos kainoms Lietuvoje. Stengiamės pirkti iš pirmųjų rankų. Tam reikia mokėti vokiečių kalbą, netgi susirasti pažįstamų skelbimų firmose, sužinoti adresus prieš juos paskelbiant“, - dalijosi išgyvenimais marijampoliečiai.
Pirkti – patogiausias laikas
Labiausiai gerbtini pirkėjai iš Kazachstano. Nors visose šiose šalyse nuvertėjo nacionalinė valiuta, įvežimo muitai taip drastiškai, kaip Rusijoje, nepakilo. Jie perka kokybiškus, nebrangius automobilius.
„Kasdien Marijampolėje net ir žiemos metu automobilių ieško apie dešimt mūsų šalies piliečių. Per savaitę nusiperkame maždaug po penkis automobilius. Juos ir suremontuojame, todėl parvežę galime nedelsdami varyti į turgų“, - pasakojo vos kelis mėnesius į Marijampolę pirkinių atvažiuojantis Achmedas iš Almatos. Geresnius automobilius jis parduoda sostinėje, ten jie yra brangesni, o pigesnius - tolėliau nuo didelių centrų. „Automobilių mūsų šaliai reikia daug, nes kiekviena šeima turi jų po keletą“, - pasakojo jaunas verslininkas.
Kaip teigia smulkieji automobilių pardavėjai iš Marijampolės, naudotų automobilių kainos yra tokios mažos, kokių niekada nebuvo. 2002-2003 m. automobilį galima nusipirkti už tris penkis tūkstančius eurų (10,355 tūkst. - 17,264 tūkst. litų). Anot pardavėjų, tokios jos išliks dar ilgai.
Dalia Byčienė
