Lustų arba mikroschemų trūkumas transporto priemonių gamintojus privertė pakeisti užsibrėžtus planus. Būtent didžioji dalis rinkos gigantų dėl mikroschemų stygiaus prilėtino automobilių gamybos apimtis, tad žmonėms įsigyti naują transporto priemonę tapo ne tik brangiau, bet prireikia ir kantrybės, kol ji bus pagaminta.
Negalėdami nusipirkti naujos mašinos, dalis gyventojų neskuba parduoti ir naudotos. Taigi sumažėja ir naudotų automobilių pasiūla.
Nors buvo tikimasi, kad svarbių detalių gamybai reikalingų elementų gali pritrūkti labai neilgam laikotarpiui, visgi dabartinės prognozės signalizuoja, kad panaši situacija turėtų tęstis dar bent kelerius metus. Be to, sakoma, kad prie mikroschemų trūkumo prisidėjo ir vis didėjančios elektromobilių gamybos apimtys.
Kainos didėja, nors automobilis sensta
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys naujienų portalui tv3.lt. teigė, kad dabartinė tendencija akivaizdžiai parodo, jog šiuo metu rinkoje atsirado tam tikras vakuumas, o tai padidino naudotų automobilių kainas.
„Galima sakyti, kad naujų automobilių tikrai nėra daug, o kai žmogus neperka naujos transporto priemonės, tada neparduoda ir seno automobilio. Tuo metu seniausios transporto priemonės keliauja į metalo laužą, o jų pakeisti nėra kuo, todėl rinkoje susidarė vakuumas.
Kaina, kurią gyventojai už transporto priemonę mokėjo prieš 2 metus, ji panaši išliko ir dabar. Tad galime pasakyti, kad kainos padidėjo už tą patį daiktą, nors jis ir paseno. Kai nėra automobilių, tikrai klientas susimoka daug daugiau, negu būtų mokėjęs tada, jeigu rinka būtų stabili“, – kalbėjo V. Baršys.
Brangimas pastebėtas jau pernai
Transporto priemonių pardavimo portalo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras tikina, kad kainų kilimo tendencija naudotų automobilių rinkoje buvo pastebėta jau praėjusiai metais, o pagrindinė to priežastis – paklausos ir pasiūlos netolygumas.
„Kainų kilimo tendencija matoma jau nuo praeitų metų vidurio. Analogiško amžiaus automobilio kaina yra pakilusi 20-30 proc. Paklausa yra viena aukščiausių, o parduodamų automobilių mažiau, todėl kaina natūraliai kyla. Panaši situacija yra visoje Europoje“, – tikino A. Mizeras.
Pašnekovo pastebėjimu, pasiūlos susitraukimą galėjo lemti kelios pagrindinės priežastys.
„Per pandemiją buvo pagaminta mažiau naujų automobilių, todėl Vakarų Europoje daugiau pirkta naudotų transporto priemonių. Dėl šios priežasties mašinas tampa sunkiau importuoti į Lietuvą arba jos yra brangesnės.
Dar viena galima priežastis – sumažėjusi seniausių automobilių pasiūla vietinėje rinkoje dėl registracijos mokesčio. Transporto priemonių savininkams ne taip apsimoka pirkti ir parduoti automobilius, todėl šie „kaupiami“, jų rinkoje būna mažiau“, – paaiškino A. Mizeras.
Automobilių ekspertas Vitoldas Milius antrina, kad rinkoje pastebimas akivaizdus transporto priemonių trūkumas, tad, pasak pašnekovo, nereikia stebėtis, kad kainos didėja.
„Įžvalga turbūt būtų pakankamai aiški – esant deficitui, visada kaina didėja, tai yra normalu.
Lietuvoje naujų automobilių neatsiranda tiek daug, prekyba naudotais automobiliais taip pat sulėtėjusi. Turiu draugų, kurie užsiima naudotų automobilių prekyba, ir kasdien matau patį faktą. Klausiu, kas čia nutiko? Sako, kad išpirko viską, o vėliau papildyti autoparką yra sudėtinga, nes nėra iš ko rinktis“, – pasakojo V. Milius.
Žada, kad atpigtų tik taršesnės transporto priemonės
Naudoto transporto pardavėjų atstovas tikina, kad artimiausiu metu tikėtis kainų mažėjimo nevertėtų.
„Žadama, kad lustų užteks tik 2024 metais, o baterijų tik 2030 metais, tai, matyt, iki to laiko turėsime tam tikrą vakuumą. Aišku, jeigu visgi prigamins naujų automobilių ir jų nebus kur dėti, o patys gamintojai bus priversti taikyti dideles nuolaidas, tai akivaizdu, kad naudotų transporto priemonių kainos irgi kris.
Aš sakyčiau, kad galbūt naujų transporto priemonių gamyba atsistos į normalias vėžes nebent kitų metų gegužę“, – prognozavo V. Baršys.
Pašnekovas A. Mizeras taip pat kalba, kad artimiausiu metu pozityvių ženklų tikėtis neverta, tačiau manoma, kad atpigti galėtų taršios transporto priemonės.
„Artimiausiu metu tikėtis kainų mažėjimo nevertėtų, bent jau iki to laiko, kol stabilizuosis naujų automobilių tiekimas. Vidutiniame laikotarpyje tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse galimas taršesnių automobilių kainų mažėjimas dėl reguliavimo ir apmokestinimo“, – aiškino skelbimų portalo vadovas.
Gamyklos nenori parduoti automobilių?
Nors viešojoje erdvėje aktyviai kalbama apie mikroschemų, reikalingų automobilių komponentų gamybai, trūkumą, transporto priemonių ekspertas V. Milius pasakoja, kad šiuo metu sklinda ir neoficialios kalbos apie tai, kad patys gamintojai nenori parduoti naujų transporto priemonių dėl gresiančių baudų už ekologinius pažeidimus.
„Iš gamintojų atstovų aš girdžiu nepatvirtintą informaciją, kad dalies automobilių trūksta ne dėl lustų ar kitų dalių stygiaus, o dėl to, kad kai kurios gamyklos už tam tikrų ekologinių įsipareigojimų nevykdymą gali sulaukti baudų, kurios tam tikrais atvejais būtų didesnės už gaunamą pelną.
Tad klausimas, ar mes su šiuo ekologiniu trepsėjimu nebūsim patys savęs užsispaudę į tokį kampą, nes, vadinasi, nėra randama išeičių“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Milius svarsto, kad nors šiuo metu vairuotojai skatinami persėsti į gerokai mažiau taršias arba elektrines transporto priemones, tačiau kol kas lengvai apčiuopiamų galimybių tiek dėl kainos, tiek dėl infrastruktūros išvystymo, nėra, todėl, pasak pašnekovo, tolimesnius sprendimus turėtų spręsti valdžios atstovai.
„Kalbama, kad visi turėtų pirkti elektromobilius. Žinoma, miestuose viskas gerai, bet kaip pasiekti tolimesnius atstumus? Kol kas nėra aiškaus sprendimo tiek dėl kainų klausimo, tiek dėl infrastruktūros.
Dabar vadinamas automotivas girgžda per visas siūles ir tai nėra vien lustai. Tai yra daugybė sudedamųjų dalių. Čia yra politikų sprendimai, ne gamintojų reikalas, todėl turi būti ieškoma sprendimų, kaip palengvinti esamą situaciją“, – mano pašnekovas.
Pardavimas toliau mažėja
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2021 m. rugpjūtį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas sumažėjo 26,5 proc. iki 2 665 tūkst. vnt. 2020 m. rugpjūtį šalyje buvo įregistruoti 3 627 tūkst. automobiliai. Pagrindinės šio nuosmukio priežastys – smukusi reeksporto paklausa ir apribotos galimybės ją patenkinti.
Rugpjūčio mėnesįį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Volkswagen“ markė (550 vnt.), antroje vietoje liko „Toyota“ (423), trečiąją vietą užėmė „Peugeot“ (235), ketvirtą – „Fiat“ (155), penktą – „Škoda“ (127). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (76).
Tarp asmeninės paskirties (M1) automobilių pirmavo „Volkswagen T-Roc“ (225 vnt.), „Toyota RAV4“ (127), „Toyota Corolla“ (120), „Opel Crossland“ (97) ir „Fiat Panda“ (92). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) populiariausi buvo „Volkswagen Crafter“ (74 vnt.) ir „Fiat Doblo“ (22).
Praeitą mėnesį įregistruoti 148 tikrieji elektromobiliai (EV), tai yra net 174,1 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis – „Volkswagen Crafter“ (61 vnt.). 2020 m. rugpjūtį buvo įregistruoti 54 elektromobiliai.
Nuo metų pradžios Lietuvoje iš viso įregistruota 26 835 tūkst. nauji lengvieji automobiliai, t.y. 4,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (25 702 tūkst.).
Rugpjūčio mėnesį Lietuvos rinkoje debiutavo elektrinis visureigis „Hyundai Ioniq 5“.
