Automobilių prekeiviai skaičiuoja paskutines pelningas dienas. Tikėtina, kad jau birželio pabaigoje turgūs ištuštės – neliks nei automobilių, nei rusakalbių pirkėjų iš Baltarusijos ar Kazachstano. Prekeivis automobiliais Arūnas tikina, kad dingus pagrindiniams pirkėjams automobilių kainos smarkiai nemažės, tik per automobilių rinką vėl nusiris bankrotų banga.
Turgūs „migruoja“
Automobilių prekeiviai sako, kad naudotų Lietuvos transporto priemonių rinkai galima rašyti nekrologą. Būtų galima pradėti nuo to, kad dar prieš aštuoniolika metų griuvo mitas apie rusiškus automobilius. Pasirodė, kad jie nei greiti, nei ekonomiški, nei patvarūs. Visi rusiški automobiliai konvejeriu iš grįžo į savo tėvynę.
Maskvos automobilių turguje tuo metu klausdavo, ar Pasvalys didesnis už Sankt Peterburgą, nes tūkstančiams angliškų „žigulių“ būtent Pasvalyje permontuodavo vairą iš dešinės pusės į kairę. Vakarai per Lietuvą atsikratė rusiškų automobilių. Vėliau posovietines šalis užvertė senesniais nei penkiolikos metų vakarietiškais modeliais.
Žiniasklaida kaip sensaciją pranešdavo, kad susidūrė vakarietiški automobiliai. Vienas po kito garsėjo Marijampolės, Kauno, Radviliškio, Rietavo ir Tauragės automobilių prekyvietės.
Keitėsi dėvėtų transporto priemonių mados. Žinoma, beveik visada karaliavo vokiški automobiliai „VW“, „Audi“, „Opel“. Lėtai susiformavo japoniškų, amerikietiškų, prancūziškų, itališkų automobilių rinka. Buvo tikinama, kad Tauragėje beveik visi automobiliai – prancūziški.
Jei anksčiau automatinė greičių dėžė buvo tik nemokšoms, tai dabar tai privalumas. Vienu metu buvo aukštinami benzininiai, kitu – dyzeliniai varikliai. Dabar pirkėjai mėgsta negalingus variklius su dujine įranga ir kartu perpus mažesnėmis kuro sąnaudomis.
Dar visai neseniai Lietuvos rinkoje Šiaulių automobilių turgus žibėjo amerikietiškais modeliais. Apsukrūs meistrai pakeisdavo lempas – pritaikydavo „amerikonus“ Europos keliams.
Pasaulio finansinė krizė gerokai pakoregavo automobilių rinkos žemėlapį. Išliko tik Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės ir Utenos automobilių turgūs. Tikėtina, kad po kelių mėnesių pusės jų taip pat neliks arba jie virs nedidelėmis pardavimo aikštelėmis.
Neliks pagrindinių pirkėjų
Šiaulietis automobilių prekeivis Arūnas per mėnesį parduoda apie 50 automobilių. 45 iškeliauja į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachstaną. Vos 5 lieka Lietuvoje. Vieną kitą nuperka latviai arba lenkai.
Daugiausia automobilių parduodama Kaune. 70–80 proc. automobilių nuperka baltarusiai, kazachai, kirgizai, rusai, nedidelę dalį – lenkai, latviai ir estai.
Nuo liepos 1 d. Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija sujungia savo muitų sistemą. Jei dabar šių šalių prekeiviai už dviejų litrų darbinio tūrio automobilį moka 900 eurų muitą, tai nuo minėtos datos ši suma šoktelės iki 5000 eurų. Tai viršija net gero naudoto automobilio kainą.
Lietuvos verslininkai gali tik spėlioti tokios muitų sistemos įvedimo priežastis. Žinoma, kad Rusija įsileido didžiuosius Europos automobilių gamintojus, tačiau viešai neskelbiamos jų atėjimo į šalį sąlygos ir kokias nuolaidas bei įstatymų pataisas kompanijoms pažadėjo vietos politikai. Galima sakyti, kad Rusija diktuoja sąlygas ne tik Lietuvos automobilių rinkai, bet ir Baltarusijai, Kazachstanui. Šios šalys be muito galės įsigyti naujų vakarietiškų automobilių, pagamintų Rusijoje. Prekyba naudotais automobiliais vyks tik vidinėje rinkoje.
Kaip tai paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio.
Muito tarifų didinimas buvo planuotas dar prieš metus, tačiau tuomet šalims nepavyko galutinai susitarti. Ne tik Lietuvos, bet ir minėtų Rytų šalių verslininkai tikisi, kad įvyks stebuklas ir muitai nebus tokie dideli. Rusiją planuojama priimti į Pasaulinę prekybos asociaciją, kuri sieks muitus įsprausti bent jau į proto ribas.
Bando kurti naują turgų
Automobilių turgaus prie Šiaulių oro uosto jau nebėra. Dabar mieste veikia kelios stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso stovi apie kelis šimtus parduodamų automobilių.
Pabalių turgus nusprendė pasinaudoti ištuštėjusia verslo niša. Administracija šiek tiek suspaudė savo prekeivius ir atlaisvino vietos automobilių prekybos aikštelei. Turgaus direktorius Žydrūnas Augustinas prisipažino, kad jau trejetą metų bando atgaivinti prekybą automobiliais, tačiau nepavyksta.
Pabalių turguje galės stovėti 250 automobilių. Mokestis – 1 litas už parą. „Tai simbolinė kaina. Mums neaktualu nulupti nuo klientų devintą kailį. Svarbiausia privilioti juos čia“, – sako turgaus Ž. Augustinas.
Direktorius įsitikinęs, kad Pabalių turgus, puoselėjantis senas tradicijas, puikiai tinka ir automobilių prekybai. Kiti turgaus prekeiviai dabar piktinasi permainomis, tačiau direktorius aiškina, kad pardavimo vietų turguje nesumažės.
Ž. Augustinas mano, kad dabar automobilių pardavimo vietos yra išsibarsčiusios po Šiaulius, ne visiems lengvai randamos, o Pabalių turgų žino visi.
Kainos kris nedaug
Automobilių prekeivis Arūnas sako, kad prekyba automobiliais Lietuvoje vyks panašiai iki Joninių. Vėliau – štilis. Neturės darbo ne tik prekeiviai, bet ir daugybė autoservisų bei garažų. Juose daužtos transporto priemonės tapdavo „ledinėmis“, o spidometrai atsisukdavo ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų atgal.
Arūnas jau dabar pradeda prekiauti taip, kaip greičiausiai teks elgtis po liepos pirmosios: „Turiu vilkiką. Daugiausia teikiu automobilių gabenimo paslaugą. Kai randu geros būklės automobilį už “teisingą„ kainą, pats jį nuperku ir parduodu.“
Padidinus muitus, Arūnas sako atostogausiantis, kaip ir dauguma automobilių prekeivių. Naudotų automobilių kainos dėl rusakalbių pirkėjų invazijos dabar yra pakeltos apie 400 eurų. Vertingesni automobiliai dabar kainuoja net 1000 eurų daugiau.
Arūnas tvirtina, kad po liepos 1 d. kainos šiek tiek kris, tačiau nedaug, nors prognozuojama, kad prekybos apimtys mažės, tačiau brangsta ne tik kuras, bet ir kitos išlaidos. Lenkijoje gerokai pabrangs mokestis už kelius. Prognozuojama, kad kelių mokesčio dydis šioje šalyje gali būti nuo 6 iki 14 eurocentų už kilometrą.
Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje nebrangiai surasti gerą automobilį tampa vis sudėtingiau. Naudotų automobilių rinka iššluota. Vakarų Europos turgus paskutinį pusmetį irgi buvo „okupavę“ supirkėjai „iš Rytų“.
Tad kainas mažins nebent tie prekeiviai, kurie yra įklimpę į skolas. Jie privalės vykdyti įsipareigojimus bankams, todėl parduos pigiau. Kitiems apsimokės parduoti mažiau, tačiau pelningiau. Tikėtina, kad bus ieškoma geresnės kokybės automobilių, kuriems pirkėjas visada atsiranda, nors kaina ir viršija rinkos vertę.
Šalyje nebebus automobilių eksporto, todėl tikėtina, kad gerokai sumažės „Peugeot“, „Renault“ arba „Fiat“ markės automobilių. Juos daugiausia pirkdavo Rytų šalių pirkėjai. Lietuviai liks ištikimi „VW“, „Audi“ ir „Toyota“ markės automobiliams. Paklausūs bus negalingi dyzeliniai automobiliai, kainuojantys 3–5 tūkst. eurų.
Arūnas tvirtina, kad kartu su automobilių prekyba nutrūks ir nemažai kitų verslo santykių. Geras tokios uždaros rinkos pavyzdys yra Ukraina. Ten muitai jau seniai milžiniški. Prekeiviai gudrauja – nusiperka penkerių metų senumo krovininius mikroautobusus, nes už juos muitai gerokai mažesni, tada įstato langus, sėdynes, atlieka apdailą ir parduoda vietiniams pirkėjams.
Arūnas prisipažino, kad savo vilkiką nusipirko iš... banko. Prieš prasidedant krizei daugybė prekeivių prisipirko vilkikų lizingu. Vėliau kilo palūkanos, tad teko bankrutuoti. Naudotas Arūno vilkikas turėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tačiau jis sumokėjo vos 40 tūkstančių.
Kaip naujoji muitų sąjunga paveiks Lietuvą? Rusakalbių prekeivių Lietuvos automobilių prekyvietėse, be abejo, neliks. Per keletą savaičių automobilių rinkos kamuolys susitrauks iki riešuto dydžio.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
