Bendrovės „Švaros broliai“ tinklo vadovas Algirdas Plečkaitis pasakoja, kad vairuotojai, siekiantys po žiemos išvengti korozijos žymių ant automobilio, privalo atkreipti dėmesį į keletą svarbių patarimų.
„Korozija – tai kelių veiksnių padarinys. Visų pirma, ją lemia nepakankama automobilio priežiūra: per retas plovimas, ypač – sunkiai prieinamose automobilio vietose, kuriose druskos ir purvas įsisenėja. Taip pat korozija gali būti nekokybiško remonto padarinys. Galiausiai svarbus ir automobilio modelis: kai kurie iš jų yra prasčiau apsaugoti, jautresni ir labiau linkę į koroziją.
Korozijai užkardyti svarbiausia yra skirti pakankamai dėmesio automobilio švarai, t.y. kruopščiai valyti automobilį ir neleisti nešvarumams ar druskoms kauptis sunkiai prieinamose vietose: aplink ratų arkas, slenksčių kišenėlėse ir panašiose iš pirmo žvilgsnio nepastebimose ertmėse. Pažvelgę atidžiau pastebėsite, kad po kiekvienos kelionės drėgnu ar druska pabarstytu keliu nešvarumai jose pamažu kaupiasi.
Kitas svarbus aspektas norint išvengti korozijos yra kokybiškas automobilio remontas. Atsiradus pažeidimams dažų sluoksnyje (pavyzdžiui, po kontakto akmenuku, kitu objektu ar paviršiumi), netvarkomi jie neišvengiamai pasidengs korozijos židiniais, metalui reaguojant su deguonimi, druska ir kitais elementais“, – teigė A. Plečkaitis.
Apsauginė danga padės ne visada
Automobilių plovyklos tinklo vadovas tikina, kad nors apsauginė danga ir gali šiek tiek padėti sumažinti įbrėžimų bei korozijos tikimybę, prieš tai svarbu pastebėti galimus kėbulo pažeidimus, kadangi vėliau tai tebus pinigų bereikalingas pinigų išleidimas.
„Reikia pradėti svarbiausia nuo esminių dalykų: reguliaraus ir kokybiško automobilio plovimo, didelį dėmesį skiriant dalims, kaupiančioms nešvarumus. To nedarant, nepadės net ir geriausia danga. Ji apsaugos lygius paviršius, tačiau ne sunkiau prieinamas vietas.
Taip pat labai svarbu: dengiant automobilis turi būti be defektų. Jis negali turėti pažeidimų nei lako, nei dažų, nei metalo sluoksniuose ar, juo labiau, jau prasidėjusios korozijos procesui.
Dangą galima prilyginti batų priežiūros priemonėms. Jos atlieka tą pačią funkciją, kaip impregnavimo priemonės – nepadengus jomis bato paviršius, greitai permirksta ir įgeria purvą. Paprastai tariant, danga atstumia vandenį, nešvarumus, neleidžia jiems prilipti prie automobilio paviršių bei apsaugo jį nuo nestiprių, švelnių kontaktų, tokių kaip, pavyzdžiui, perbraukimas rankinuku, drabužiu ar panašiai“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Plečkaitis teigia, kad apsauginių dangų kainos gali svyruoti nuo 25 ir iki 1000 eurų, tačiau, kaip jau buvo minima prieš tai, jeigu norima skirti pinigus brangiai apsaugai, vertėtų iš anksto paruošti automobilį, kitu atveju gali tekti nusivilti rezultatu.
„Dangų kainos skiriasi. Populiariausia ir pigiausia iš jų – Karnaubo vaškas, tačiau jo poveikis yra trumpalaikis, automobilio paviršius vaškas apsaugo du ar tris mėnesius. Tokia danga kainuoja 25–50 eurų. Sintetinės, polimerinės, iš labai smulkių dalelių pagamintos labai kibios dangos užpildo visas metalo poras ir nepalieka erdvių kauptis purvui. Šios dangos apsaugo nuo atmosferos poveikio, tačiau nėra itin naudingos išvengiant pažeidimų kontakto metu. Šios dangos – ilgalaikiškesnės, apsaugo automobilį iki metų.
Brangiausios ir paveikiausios – silicio keramikos (150–250 eurų) ar „Quartz“ tipo dangos, paryškinančios automobilio spalvą, kokybiškai apsaugančios tiek nuo vandens ar nešvarumų, tiek ir nuo mechaninio poveikio. Tokia danga užtikrina, kad daugeliu nestiprių kontaktų atvejų susibraižys tik danga, ne lakas, tačiau jos kaina – nuo 800 iki 1000 eurų.
Svarbu paminėti, kad, renkantis brangesnę dangą, automobilis turi būti itin kokybiškai paruoštas iš anksto: visiškai išlygintas lako sluoksnis, itin kruopščiai nuplautas. Paprastesnės priemonės, tokios kaip vaškas ar polimerinė danga, nėra tokios reiklios automobilio paruošimui“, – pastebėjo specialistas.
Svarbi užduotis prieš žiemos sezoną
Be to, kaip teigia pašnekovas, net ir po vasaros sezono užsilikusi bitumo danga arba vabzdžių likučiai gali būti korozijos priežastimi, todėl labai svarbu panaikinti nešvarumus.
„Visų pirma, turime pašalinti visus nešvarumus. Nors iš pažiūros automobilis gali atrodyti visiškai švarus, tačiau dažniausiai taip nėra. Pavyzdžiui, jei vasarą keliaudami važiavome remontuojamu keliu, kurio bitumo danga dar nebuvo visiškai išdžiūvusi, ant automobilio paviršių greičiausiai atsirado bitumo dėmės.
Sakai, vabzdžių likučiai ir kitos organinės dėmės, kurios šiltuoju metų laiku paprastai atsiranda ant automobilių, dėl savo lipnumo itin gerai kaupia kitus nešvarumus. Iki žiemos visas jas pašalinti svarbu todėl, kad ėmus kelius barstyti druska bei kitomis slidumą mažinančiomis priemonėmis, jos prilips prie nešvarių automobilio paviršiaus vietų ir ilgainiui taps korozijos priežastimi.
Žiemos metu reikėtų išskirtinį dėmesį skirti automobilio vidui: stengtis į jį prinešti kuo mažiau drėgmės. Paprastai tariant, tai reiškia, kad prieš lipant į automobilį batus reikėtų nusipurtyti ir nusivalyti taip pat kruopščiai, kaip prieš įeinant į namus. Drėgmė sudaro sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams, pelėsiams, kurie gali kelti pavojų mūsų sveikatai. Vidutiniškai naudojamo automobilio saloną valyti reikėtų bent kartą į dvi savaites“, – tikina A. Plečkaitis.
Kai kam antikorozinė danga nebūtina
Automobilių švaros centro „Ainava“ vadovas Ainis Jaseliūnas, kalbėdamas apie automobilių paruošimą žiemai, tvirtina, kad antikorozinė danga ne visuomet yra reikalinga.
Be to, pastebima, kad rūdyti gali ir nauji automobiliai, jeigu tam yra sukuriamos tinkamos sąlygos.
„Žiema atsiradus druskoms, automobilį rekomenduojama plauti bent jau kartą per savaitę. Antikorozinė danga labiau tinkama senesniems automobiliams, kurie yra, tarkim, iki 2003 metų gamybos. Kartais antikorozinė danga pridarys daugiau nuostolių negu naudos. Jeigu yra rūdžių židinys, antikorozinė danga nepadės. Kurį laiką ta vieta gali nustoti rūdyti, bet vėliau problema ir vėl pasirodys, todėl geriau reguliariai rūpintis, plauti automobilį.
Vadinamųjų keramikos ir nano dangų pagrindinė funkcija yra hidrofobija – purvo, lietaus atstūmimo efektas. Žinoma, nėra taip, kad šios dangos visiškai apsaugos nuo korozijos, tačiau sumažina tikimybę. Labai svarbu paminėti, kad dervos, smala irgi sukelia korozijos židinius. Jeigu jos yra nenuvalomos, tokios apnašos pridžiūva prie automobilio kėbulo ir vėliau tose vietose atsiranda rūdys, todėl svarbu tokius nešvarumus pašalinti.
Ar automobilis surūdys, viskas priklauso nuo to, kaip pats vairuotojas eksploatuos ir prižiūrės transporto priemonę. Jeigu ant automobilio kėbulo bus paliekamos dervos, tai korozija gali paveikti ir naują automobilį“, – įsitikinęs A. Jaseliūnas.
Korozijai atspariausi vokiški automobiliai
Pasak automobilių švaros centro vadovo, praktika rodo, kad daugiausiai nusiskundimų dėl korozijos turi prancūziški arba čekiški automobiliai.
„Neretai su korozijos problemomis susiduria tie vairuotojai, kurie vairuoja prancūziškus „Peugeot“, „Citroen“ markės automobilius, taip pat čekų gamintojo „Škoda“ senesni modeliai turi nemažai korozijos problemų. Vokiški automobiliai, tokie kaip: BMW, „Mercedes-Benz“, „Audi“ rūdija ne taip. Taip pat prie tokių automobilių galime priskirti ir japonų gamybos „Toyota“ markės automobilius“, – kalbėjo A. Jaseliūnas.
Automobilių priežiūros specialistas priduria, kad vairuotojai, siekdami užtikrinti automobilių kėbulo kokybę, privalo nenaudoti rūgštinės chemijos. Jas rekomenduojama keisti neutralaus rūgštingumo arba šarminėmis priemonėmis, kurios nepažeis kėbulo, iš gumos pagamintų ar aliuminių, chromuotų detalių.
