Kanadietis Jimas Koras, 3D spausdintuvu sukūręs pirmąjį pasaulyje automobilį, teigia dar nesupratęs 3D spausdintuvų reikšmės, tačiau dabar jau kuria naują automobilį, kuriuo sieks padaryti revoliuciją pasaulyje.
Gamindamas pirmąjį automobilį „Urbee1“ galvojote tik apie vieną jo prototipą. Kaip nuo šios palyginti paprastos idėjos perėjote prie „Urbee 2“ – automobilio, kurio užmojai gerokai didesni?
Atspausdinę „Urbee“ kėbulo dalis ir jas sudėję ant važiuoklės, vežėme automobilį į kelias 3D spausdinimo parodas. Ten aš ir kiti „Urbee“ komandos nariai natūraliai dairėmės aplinkui ir įsigilinome į komercinį šių parodų aspektą. Tai iš esmės pakeitė mano ir komandos mąstymą, kalbant apie 3D spausdinimo galimybes.
Tad po „Urbee 1“ atrodė natūralus ir tinkamas žingsnis pradėti visiškai išnaudoti dizaino galimybes, kurias suteikia 3D spausdinimas, ypač, skaitmeninės arba pridedamosios gamybos srityse. Įvyko mąstymo šuolis – mums reikėjo ruošti dizainą tik 3D spausdinimo mašinoms. Nusprendėme visą išorę ir vidų sukurti tik šiuo būdu. Ir supratome, kad šitaip galime sukurti geresnes detales.
Automobilis vis dar turės, be abejo, metalinius įtvirtinimus ir ašį bei pavarų dėžę, pagamintą tradicinėmis technologijomis. Tačiau skaitmeninė gamyba pasirodė tinkama integruoti daugelį tradicinių išorės ir vidaus dalių į maždaug 40 didelių 3D atspausdintų dalių. Štai ką šiuo metu bandome padaryti.
Jūs jau seniai prisidedate prie „žalesnių“ transporto priemonių plėtros. Kaip „Urbee“ projektas padeda tai padaryti?
Mūsų tikslas – sukurti kiek įmanoma ekologiškesnį, praktišką, mažai atsinaujinančios energijos naudojantį automobilį, skirtą masėms. Automobilį, kurį jūs ir aš vairuotume beveik kasdien.
Tai svarbus tikslas, nes dabar pasaulyje yra beveik 1 mlrd. automobilių ir šis skaičius gali padvigubėti ar net daugiau išaugti iki šio amžiaus pabaigos. Kai kurie (pavyzdžiui, aš) tiki, kad tai gali paskatinti ekologinę griūtį – neįsivaizduojamo dydžio katastrofą.
Nebent, žinoma, automobilis bus sukonstruotas kitaip ir terš žymiai mažiau nei dabartinis milijardas automobilių. Mes, kaip pasaulinė visuomenė, turim išnaudoti tas technologijas, kurios leidžia pasiekti šį tikslą.
Tikime, kad skaitmeninė gamyba padės tai padaryti ir viliamės su „Urbee“ parodyti šį potencialą. Pakeisti įprastą automobilį tvaresniu ir mažiau žalingu aplinkai bus toli gražu nelengva, bet mes tikime, kad tai – kryptis, kurią reikia visiškai išnaudoti ir labai rimtai vertinti.
Kai kurie kritikai sako, kad atspausdinti automobiliai nėra tokie pat saugūs ir patvarūs kaip tradiciniai. Ką atsakytumėte į tokius teiginius?
Saugumas, patikimumas, atsparumas avarijoms – labai svarbūs transporto priemonės kriterijai ir jais negalima rizikuoti. Dizainerio ar inžinieriaus užduotis yra užtikrinti, kad pasirinkta technologija suteiktų reikiamą rezultatą. Kitaip tariant, 3D spausdinimą reikia rinktis kaip gamybos metodą tuo atveju, kai būna protinga taip daryti, neįpainiojant rizikos.
Ką mes pamatėme iš pirmojo „Urbee“ prototipo, kurio kėbulą atspausdino „RedEye on Demand“ ir „Stratasys“ įmonės – tai, kad „Fused Deposition Modelling“ (liet. lydytų sluoksnių modeliavimas) gali pagaminti neįtikėtinai lengvas ir stiprias struktūras.
Kaip „Urbee 2“ komandos dizaineriai ir inžinieriai norime užtikrinti, kad atitiksime visus saugumo kriterijus. „Urbee“ saugumo problemas daugiausia išspręs lenktyninių automobilių saugumo technologijos.
Trimatis spausdinimas lyginamas su būdu, pagal kurį bitės daro avilį. Gal galite paaiškinti, kodėl naudojama tokia analogija?
Statydamos medaus korį bitės deda vašką būtent ten, kur joms reikia, ir niekur kitur. Šis tobulas ir tikslus veiksmas, kai vienu metu padedamos tik kelios molekulės, tikriausiai yra būdas, kaip mes, žmonėms, turėtume statyti dalykus Žemėje.
Reikia daug proto, norint tai daryti. Taikydami statybos metodą, pagal kurį bitės lipdo korius, suteikiame medžiagai informacijos, dėl to objektas tampa vertingas ir naudingas. Paprastos medžiagos turi daugybę informacijos. Šiuo pagrindu egzistuoja gyvybė Žemėje, mes tokiu būdu užaugame.
Matome, kad 3D spausdinimo technologija sparčiai tobulėja, tačiau ar galima tą patį pasakyti apie visuomenę? Jūsų manymu, ar žmonės spėja psichologiškai prisitaikyti prie technologijų?
Man pačiam reikėjo pakankamai laiko įsivaizduoti ir galų gale suvokti 3D spausdino potencialą ir skaitmeninę gamybą. Nemanau, kad įsivaizdavimas, ką technologijomis galime sukurti, ateina greitai. Dažniausiai prireikia laiko. Bent jau aš taip manau ir tikiu, kad tai galime pritaikyti visuomenei kaip vienetui.
Nors žmonės – tikrai labiausiai prisitaikyti mokanti Žemės rūšis, dažnai priešinamės ryškiems pokyčiams. Skaičiau, kad dideliam pokyčiui įsitvirtinti reikia bent jau vienos kartos. Matyt, daugiausia tai pajus jaunimas. Pigesni naminiai 3D spausdintuvai gali būti ženklas, kad tai šiandien jau vyksta.
CV: Jimas Koras Gimė Amsterdame, nuo septynerių metų gyvena Kanadoje
1974 m. baigė mechanikos inžineriją Manitobos universitete
Karjerą pradėjo kurdamas žemės ūkio mašineriją
Vėliau Vinipege, Kanadoje įkūrė savo tarptautinę dizaino firmą KOR
KOR inicijuoja tyrimus, kuriais siekia tvariai ir efektyviai panaudoti transportą bei energetiką
Greta Jankaitytė
