Galimybę paviešinti JAV centrinio banko ir didžiųjų finansų milžinų kruopščiai slepiamą informaciją apie slaptas paskolas suteikė tik teismai.
Didieji pasaulio bankai daugiau nei dvejus metus dangstėsi tuščiomis kalbomis apie stabilumą ir tuo metu siurbė paskolas iš JAV federalinių rezervų banko (FED).
,,Ekonomika. lt“ jau rašė (2011 08 29), kad FED neatskleidė pasauliui bankų, kuriems gelbėti skyrė daugiau nei 1,2 trln. dolerių, sąrašo, o didieji bankai investuotojams ir klientams melavo esantys saugūs ir tuo pat metu ėmė kelias dešimtis milijardų dolerių siekiančias gelbėjimo paskolas iš FED. Šiandien aiškėja daugiau slaptų detalių.
Uždirbo ir išsiplėtė
Žurnalo ,,Bloomberg Markets“ skaičiavimais, už itin žemas palūkanas iš FED gautos slaptos paskolos leido didiesiems bankams uždirbti apie 13 mlrd. dolerių, o FED pinigais iš duobės ištraukti bankininkai užsiimdavo lobizmu, kad užblokuotų siūlomas reguliavimo įstatymų pataisas.
Tai paaiškėjo ,,Bloomberg“ žurnalistams išanalizavus pagal JAV informacijos laisvės aktą gautus 29 tūkst. puslapių informacijos ir 21 tūkst. JAV centrinio banko transakcijų. Priėjimas prie informacijos buvo suteiktas tik ,,Bloomberg“ laimėjus teismą prieš FED ir didžiuosius bankus jungiančią asociaciją.
Centrinio banko pareigūnai tikina, kad bankai laiku grąžino visas paskolas ir praradimų nebuvo, tačiau tyrimo detalės rodo, kad amerikiečiai už tai sumokėjo ne doleriais, o dar didesne priklausomybe nuo bankų. Pigesnės nei rinkos kaina paskolos leido didžiosioms finansų korporacijoms išsilaikyti ir užaugti net 39 proc.
7,7 trln. dolerių
Oficiali gelbėjimo programa TARP, JAV vyriausybės paskelbta tik prasidėjus krizei, siekė 700 mlrd. dolerių, tačiau skaičiuojama, kad teikdamas garantijas ir slaptas paskolas iki 2009 metų kovo FED išskolino daugiau nei 7,7 trln. dolerių – daugiau nei pusę šalies BVP.
Tokio masto gelbėjimo bankai, žinoma, neatskleidė. Dar 2008 metų lapkritį ,,Bank of America“ korporacijos vykdomasis direktorius Kennethas D. Lewisas akcininkams gyrėsi, kad ,,bankas yra vienas stipriausių ir stabiliausių pasaulyje“, tačiau veikiausiai pamiršo jiems paminėti, kad jo valdomas bankas skolingas FED bent 86 mlrd. dolerių. Kito JAV finansų milžino ,,JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas 2010 metų kovą banko akcininkams pripažino pasinaudojęs oficialia FED programa, tačiau neprasitarė, kad paskolos siekė beveik dvigubai tiek, kiek bankas tuo metu turėjo kapitalo – 48 mlrd. dolerių.
FED viešai skelbė tik abstrakčią informaciją apie suteiktas paskolas. Kokiems bankams jos buvo suteiktos, nebuvo atskleista iki ,,Bloomberg“ bylos. Nebuvo įvardijami net TARP programoje dalyvavę tuometinio JAV prezidento George'o Busho administracijos asmenys.
Nuo ,,kraštutinio“ prie ,,saugaus“
JAV iždo departamentas pasitikėjo FED rekomendacijomis spręsdamas, kam suteikti TARP paketo pinigus. Tačiau paaiškėjo, kad didelė jo dalis suteikta šešiems didžiausiems JAV bankams, kuriems FED taip pat paskolino apie 460 mlrd. dolerių. Tai – ,,Bank of America“, ,,JPMorgan“, ,,Citigroup“, ,,Wells Fargo“ ir ,,Goldman Sachs“. ,,Bloomberg“ skaičiavimais, jiems buvo suteikta apie 63 proc. FED paskolų.
2009 metų balandį FED vadovas Benas Bernanke viešai kalbėjo, kad FED paskolas teikė tik finansiškai saugiems bankams, nors vidiniuose dokumentuose vienas didžiausių FED skolininkų ,,Citigroup“ bankas buvo įvardijamas kaip ,,kraštutinis“. FED ir didžiųjų bankų atstovai ,,Bloomberg“ paviešintos informacijos nekomentuoja.
FED pinigus bankams per savo vadinamąjį ,,nuolaidų langą" skolina nuo pat įkūrimo – 1913 metų. Tačiau nuo 2008-ųjų pradžios bankas įsteigė 11 naujų skolinimo įrankių bankams ir korporacijoms, kurie neturi galimybių gauti lėšų iš kitų šaltinių. FAKTAI: Slaptas JAV bankų gelbėjimas
FED duomenimis, šešių didžiausių JAV bankų turtas nuo 2006 metų išaugo 39 proc. iki 9,5 trln. dolerių.
Tų pačių bankų išlaidos lobizmui išaugo nuo 22,1 mln. dolerių 2006 metais iki 29,4 mln. dolerių 2010 metais.
FED 2008 metais praskolino net 25 kartus daugiau pinigų nei ikikrizinio piko metu – 2001-aisiais.
Nuo 2008 metų galimai išskolinti 1,2 trln. dolerių buvo net tris kartus didesnė suma nei tuometinis JAV biudžeto deficitas ir tik vos daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį uždirbo visi JAV federaliniai bankai.
