Lietuvos darbo biržoje rikiuojasi universitetus baigusių, diplomuotų specialistų eilės. Kam dabar sunkiausia surasti darbą, o kurie specialistai tiesiog graibstomi, radijo stoties „Laisvoji banga“ eteryje pasakojo Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė.
Daugiau bedarbių – su aukštuoju išsilavinimu
„Per tris liepos mėnesio savaites į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi per 4000 absolventų. Pernai tuo pačiu metu jų buvo per 6000. 63 proc. jų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 37 proc. – profesinį. Noriu akcentuoti, kad analizuojant jų įsidarbinimo galimybes matyti, jog beveik kas antra darbo vieta yra registruojama kvalifikuotiems darbininkams.
Tad jiems yra didesnės įsidarbinimo galimybės, o darbo vietos specialistams, į kuriuos pretenduoja aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai, sudaro kiek daugiau nei 20 proc.“, - dabartinę situaciją apibūdino I. Liubertė. Lietuvos darbo biržos atstovė patikino, kad greičiausiai įsidarbina aukštos kvalifikacijos specialistai.
„Analizuojant pastarųjų metų tendencijas nepastebima didesnių pokyčių, - apie Darbo biržoje besirykiuojančių jaunuolių profesijas pasakojo pašnekovė. – Daugiausiai sulaukiame teisės, socialinio darbo, kineziterapijos, buhalterijos, finansų, ekonomikos, viešojo administravimo mokslus baigusių jaunuolių. Kaip jiems pavyks įsidarbinti dar sunkoka spėlioti, mat tai priklausys ir nuo jų aktyvumo.“
Jaunimas įsidarbina greičiau, tačiau jų lūkesčiai didesni
„Praėjusį mėnesį Lietuvos darbo biržoje buvo registruota per 25 000 laisvų darbo vietų. Šiuo metu yra apie 7000 darbo pasiūlymų. Įsidarbinimui daug įtakos turi ir žmogaus aktyvumas. Šiemet Lietuvos darbo birža organizuoja specialią akciją, kurioje žiūrima, kiek studentas yra susipažinęs su darbo rinka, ar moka save pristatyti darbdaviui, ar turi reikalingus dokumentus – gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką. Akcijos metu siekiama, kad jaunuoliai kiek įmanoma operatyviau surastų savo vietą darbo rinkoje“, - apie papildomas iniciatyvas pasakojo I. Liubertė.
„Taip pat vasara yra aktyvus laikas dirbti su darbdaviais. Tad kviečiame juos į renginius, suteikiame jiems galimybę pristatyti save ir atsirinkti darbuotojus. Be to visi gali pasinaudoti moderniais darbuotojų paieškos ir atrankos metodais. Turime „Talentų banką“, kur darbdaviai gali operatyviai atsirinkti darbuotojus ir ten reklamuoti save“, - apie papildomas galimybes jaunuoliams laidoje dalijosi I. Liubertė.
Lietuvos darbo biržos atstovė „Laisvajai bangai“ pasakojo, kad vidutinė bedarbio įsidarbinimo trukmė – 7-8 mėnesiai. O jaunimui šis laikotarpis kone dvigubai trumpesnis, mat jis greičiau integruojasi: „Remiantis statistika, jaunimas įsidarbina greičiau. Nors darbdaviai dažnai pažymi, kad jaunuoliai turi neadekvačių lūkesčių dėl darbo sąlygų ir užmokesčio, darbo patirties jiems trūksta“.
„Nepilnamečiai taip pat aktyviai ieško darbo, - patikslino pašnekovė. – Šiemet nemažai jų sulaukėme gegužės ir birželio mėnesiais – kreipėsi apie 1000 mokinių ir apie 1400 studentų. Tačiau darbdaviai linkę įdarbinti vyresnius moksleivius, nes jaunesniems yra gana daug apribojimų, todėl darbdaviai tiesiog pasirenka vyresnius. Nors moksleiviai gali dirbti jau nuo 14 metų. Tačiau juos galima įdarbinti tik nesudėtingiems ir didelės atsakomybės nereikalaujantiems darbams, tokiems kaip ravėjimas, uogų skynimas, skrajučių dalijimas, smulkūs žemės ūkio darbai ir pan.“
