Grupės vadovo teigimu, šiuo metu duomenų vartojimas yra pagrindinis mobiliojo ryšio bendrovių variklis ir pajamų šaltinis, leidžiantis dirbti pelningai itin konkurencingoje mažų kainų aplinkoje.
N.Sergijenka taip pat neatmeta, kad Europos Komisijos (EK) planai nuo 2017-ųjų vidurio panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį gali neigiamai atsiliepti grupės veiklai.
- Kaip vertinate šiandieninį konkurencijos lygį mobiliojo ryšio versle? „Bitė“ grupė veikia tiek Lietuvoje, tiek Latvijos rinkose. Kokius skirtumus matote šiose rinkose?
- Apskritai kalbant, ši rinka gali džiaugtis labai stipria konkurencija, kuri yra daug stipresnė nei konkurencija didžiosiose rinkose. Ši konkurencija apima ne tik kainas, bet ir mūsų teikiamų paslaugų kokybę. Pažiūrėjus į ryšio kokybę, duomenų perdavimo greitį Baltijos šalyse ir palyginti tai su turtingomis Vakarų Europos šalimis, čia mes turime kur kas geresnes sąlygas.
Aš tikiu, kad konkurencija išliks tokiame pat lygyje ir ateityje, nes tai yra labai maža rinka ir konkurencinė aplinka joje yra pakankamai subalansuota. Latvijoje situacija yra ta pati - stipri konkurencija, gera tinklo kokybė, mažos mobiliųjų paslaugų kainos. Tačiau Latvijoje „Bitė“ yra pretendentas į lyderius. Mes esame augantis operatorius, nes vis dar auginame savo rinkos dalį. Latvijoje augame ne tik dėl konkurencingų kainų, bet ir dėl savo prekės ženklo pozicionavimo.
- Kokią rinkos dalį Latvijoje šiuo metu užimate?
- Mes esame treti, turime apie 20-21 proc. rinkos.
- Kokios strategijos laikotės Latvijoje, siekdami padidinti rinkos dalį? Ar veikiate taip pat agresyviai, kaip ir prieš kelis metus Lietuvoje, kai su „Tele2“ buvo kilę aršūs kainų karai?
- Anksčiau mes laikėmės tokios strategijos ir Latvijoje, bet dabar koncentruojamės į klientus ir paslaugų teikimą jiems. Prekės ženklo galia yra svarbu, tačiau norint padidinti savo rinkos dalį, reikia laiko.
- Kiek laiko jums reikia ir kokias pozicijas siekiate turėti?
- Mano asmeninė ambicija būtų tapti pirmaujančia bendrovei. Nieko nėra neįmanoma, tačiau, be abejo, tai reikalauja laiko ir pastangų. Tai nenutiks per naktį, tačiau Latvijoje mes vis dar augame.
- Ar turite planų žengti į Estijos rinką?
- Mes svarstėme tokią galimybę kelis kartus praeityje su ankstesniais savininkais. Atvirai tariant, tai yra labai maža ir pakankamai pasiskirsčiusi rinka. Šiandien tokios galimybės mes nesvarstome.
- Ar mąstote apie kitas rinkas?
- Kitos rinkos yra pakankamai didelės, palyginti su mūsų namų rinka, Lietuva. Kai kurios kitos rinkos nėra Europoje, o mes manome, kad naudingiausia veikti europinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, Baltarusija ar Rusija, nėra prasmės maišyti europinį verslą su tam tikrais rizikingais verslais.
- Šių metų pradžioje pasigirdo kalbų, kad į Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių verslą ketina žengti valstybės valdomas Telecentras. Ar matote erdvės Lietuvoje naujam dideliam operatoriui, ar ši rinka yra pakankamai konsoliduota?
- Nenorėčiau spekuliuoti dėl didesnio ar mažesnio skaičiaus dalyvių, bet akivaizdu, kad valstybės pagalba versle, kuris jau ir taip yra labai konkurencingas, teikiamos kokybiškos paslaugos, kainos yra vienos mažiausių, nėra reikalinga. Keista, kai valstybė staiga sugalvoja žengti į tokią rinką. Apskritai valstybės pagalba nėra naudinga verslo šakose, kur jau egzistuoja didelė konkurencija.
- Ar manote, kad agresyvūs kainų karai gali sugrįžti?
- Šiandien kainų karai yra tokie patys, kaip ir prieš kelis metus. Tačiau pradėjo smarkiai augti mobiliųjų paslaugų poreikis, ir tai didina įtampą tarp mobiliojo ryšio operatorių, siekiančių patenkinti augantį vartotojų poreikį. Kitomis prasmėmis kainų karai yra tokie patys ir jie niekur nedings.
- Kaip tokioje konkurencingoje aplinkoje bendrovės sugeba dirbti pelningai?
- Šiame versle egzistuoja ciklai ir šiuo metu esame cikle, kuri remiasi mobiliojo interneto duomenų poreikiu. Žmonės praleidžia vis daugiau laiko su mobiliuosius duomenis naudojančiais įrenginiais, šių įrenginių skaičius nuolat auga. Kol kas dar esame pradinėje šio ciklo stadijoje, tačiau manau, kad po kelių metų žmonių, išnaudojančių daug mobiliųjų duomenų, skaičius gerokai išaugs. Vos prieš kelis metus vienas vartotojas vidutiniškai išnaudodavo apie 200 megabaitų duomenų, šiandien šis skaičius pasiekė beveik 2 gigabaitus, o iki 2020 metu greičiausiai pasieksime ir 10 gigabaitų.
Žmonės vartoja vis daugiau duomenų, ir tai leidžia mums kvėpuoti ir išgyventi šioje konkurencinėje aplinkoje, toliau investuoti į tinklo kokybę ir naujausias technologijas.
- Kada naujos kartos 5G ryšys bus prieinamas eiliniams vartotojams?
- Mes stebime šią technologiją, dirbame su ja, tačiau problema yra ta, kad kol kas dar neturime šiam ryšiui pritaikytų įrenginių. Manau, kad 5G kažkada tikrai ateis, ir tai įvyks greičiau nei šiandien galvojame. Pavyzdžiui, GSM (2G - BNS) ryšio technologija Lietuvoje atsirado 1995 metais, po 10 metų pasirodė 3G technologija, tačiau kokybišką ryšį turėjome tik 2010-aisiais. Pristatyti LTE (4G - BNS) technologiją užtruko vos 5 metus.
Naujos kartos technologija mus pasieks greičiausiai vos per trejus metus ir jau 2019 metais turėsime įrenginių, galinčių naudoti 5G ryšį. Kol kas nežinome, kokie tai bus įrenginiai, tačiau gamintojai teigia, kad 5G ryšys greičiausiai bus naudojamas ne išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, jį naudos įrenginius į vieną sujungiantis daiktų internetas.
- Kaip Europos Komisijos siekis panaikinti tarptinklinio ryšio mokestį paveiks „Bitės“ grupę?
- Be abejo, tai yra labai geras žingsnis link laibiau vieningos Europos Sąjungos. Aš asmeniškai tai sveikinu. Tačiau kartu turime įvertinti ir faktą, kad mažmeninės kainos Lietuvoje ir Latvijoje yra mažesnės nei didmeninės, kurias mokame, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos, operatoriams. Mes praktiškai subsidijuojame kiekvieną prakalbėtą minutę ar išnaudotą megabaitą, kurį vartotojai išnaudoja už Lietuvos ribų.
- Ar tai gali neigiamai atsiliepti įmonės investicijoms į infrastruktūrą?
- Tokia tikimybė yra. Kol kas galutinio susitarimo nėra, vis dar vyksta diskusijos su reguliuotojais. Esant tam tikroms nepalankioms aplinkybėms, negalime atmesti, kad tai neigiamai paveikti mūsų verslą.
- Naujieji jūsų savininkai, pasaulinis investicijų fondas „Providence Equity Partners“, siekia užbaigti Estijos „Starman“, Lietuvoje valdančios interneto ir televizijos paslaugų teikėją „Cgates“, įsigijimo sandorį. Ar laukiate šio sandorio pabaigos ir ar matote galimybių bendradarbiauti su „Cgates“?
- Tikimės, kad sandoris bus užbaigtas rugsėjį-spalį. Mes tikrai to laukiame ir manome, kad turėsime labai įdomią galimybę panagrinėti bendradarbiavimo galimybes su „Cgates“. Tačiau kol kas jokių konkrečių planų pasakyti negaliu.
- Ačiū už pokalbį. -------------------------- Vadovauti „Bitės“ grupei 46-erių N.Sergijenka paskirtas liepos viduryje. Jis pakeitė 9 metus grupei vadovavusį Fredą Hrenchuką (Hrenčiuką). Rusijos pilietybę turintis N.Sergijenka turi daugiau nei 15 metų patirtį telekomunikacijų versle: nuo 2009 metų jis buvo „Bitės“ finansų ir technikos vadovas, iki tol dirbo bendrovės „Rambler Media Limited“ finansų vadovu bei „Tele 2“ Rusijoje finansų vadovu ir vykdomuoju viceprezidentu. Verslo administravimo jis mokėsi JAV, kur įgijo ir apskaitininko licenciją, yra Amerikos kvalifikuotų apskaitininkų instituto (AICPA) narys.
Autorius: Mindaugas Samkus
